Nedirbančiųjų gerovės kūrimas Lietuvoje: nedirbti apsimoka

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2011-05-13 11:08

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka.

Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje nedarbo spąstai siekė daugiau nei 86 proc. Tai reiškia, kad ką tik pradėjusio dirbti žmogaus pajamos iki mokesčių būtų maždaug 14 proc. didesnės nei tos, kurias jis gavo būdamas bedarbis.

„Statistikos departamento apskaičiuotas rodiklis ir taip yra labai aukštas, tačiau jis apima tik nedarbo išmoką ir nuo darbo pajamų mokamus mokesčius. Tuo metu daugelis nedirbančiųjų ar oficialiai gaunančių mažas pajamas gyventojų turi teisę ir į kitas lengvatas: kompensacijas už šildymą, vandenį, nemokamą mokinių maitinimą mokyklose, socialinę stipendiją studijuojančioms atžaloms ir pan. Tokiu būdu iš socialinių išmokų ir lengvatų susikuriama finansinė nauda neretai paskatina nedirbti, todėl vis dažniau atsiranda tokių žmonių, kurie nusprendžia paaukoti tuos kelis procentus didesnių pajamų vardan daugiau laisvo laiko, kurio turi nedirbdami. Tai patvirtina ir Darbo biržos atlika apklausa: 27 proc. registruotų bedarbių nėra suinteresuoti gauti darbą“, – komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Ekspertė pateikia trijų asmenų šeimos, kurioje abu suaugusieji nedirba, o nepilnametė atžala mokosi mokykloje, pavyzdį (žr. lentelėje žemiau). Šios šeimos mėnesio pajamos įvairiomis formomis gali siekti per 1600 Lt (įskaičiuotos dvi vidutinės nedarbo išmokos, nemokamo maitinimo mokykloje vertė, kompensacija už šildymą ir kt.). Jei abu suaugusieji įsidarbintų ir kiekvienas gautų bent po du trečdalius vidutinio bruto darbo užmokesčio, jų grynosios pajamos siektų 2041 Lt per mėnesį. Tačiau atžala tokiu atveju netektų teisės į nemokamą maitinimą, dvigubai sumažėtų kompensacija už šildymą ir galutinė finansinė nauda nesiektų nė 1900 Lt. Įvertinus su įsidarbinimu padidėjančias išlaidas transportui, maitinimuisi darbo metu, aprangai, aiškėja, kad finansinė nauda dirbant – labai nedidelė.

Anot ekspertės, tokia situacija susiklostė dėl to, kad išlaidos socialinėms pašalpoms nuo 2005-ųjų iki pat 2009 m. Lietuvoje augo beveik tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis, o 2008 m. – netgi gerokai sparčiau: vidutinis darbo užmokestis po mokesčių, palyginti su 2007 m. paaugo kiek daugiau nei 22 proc., tuo metu socialinių pašalpų išlaidos vienam gavėjui tuo pačiu laikotarpiu išaugo beveik 49 proc. Pakeisti situaciją būtų galima didesnį dėmesį skiriant dirbančių, o ne atvirkščiai, šalies gyventojų gerovės kūrimui ir sąlygų gerinimui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas