Nerijus Mačiulis. Atveriamos durys „pigiai“ darbo jėgai – spūsties nebus


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2017-02-10 16:43

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos durys atveriamos ne visiems, o tik labai specifinę kvalifikaciją turintiems darbuotojams. Trūkstamų profesijų sąraše yra, pavyzdžiui, programuotojai, duomenų bazių administratoriai, tinklo analitikai, aviacijos technikai, avionikos, gamybos ir mechanikos inžinieriai. Nei vienos iš 27 į sąrašą įtrauktų profesijų negalėtume priskirti prie tų, į kurias pretenduoja „pigi“ darbo jėga. Juolab, kad išlieka reikalavimas, jog įdarbintiems specialistams iš užsienio reikėtų mokėti bent pusantro karto didesnę nei vidutinė alga.

Nepaisant vis dar didelio bedarbių skaičiaus, laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augo. Pavyzdžiui, pernai kiekvieno mėnesio gale būdavo vidutiniškai 8700 laisvų darbo vietų. Tai yra didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per aštuonerius metus ir maždaug trigubai didesnis nei 2012 metais. Akivaizdu, kad bedarbių yra, bet jie neturi noro arba kompetencijų užimti šias laisvas darbo vietas.

Dar svarbiau yra suvokti, kad Lietuvoje esantis laisvų darbo vietų skaičius nėra fiksuotas, o lankstesnė darbo pasiūla gali paskatinti investicijas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Šiuo metu Lietuvos įmonės turi virš 5 milijardų eurų indėlių – dvigubai daugiau nei prieš 2008-ųjų krizę, o jų įsiskolinimo lygis yra gerokai mažesnis. Nepaisant visų prieinamų finansinių galimybių plėtrai, investicijų lygis vis dar nesiekia 20 proc. BVP ir gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių. Vienas iš investicijas slopinančių veiksnių – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas arba baimė, kad jos truks ateityje. Nėra investicijų, nėra ir naujų darbo vietų nei kvalifikuotiems, nei nekvalifikuotiems bedarbiams. Taigi, darbuotojų trūkumas, kaip ir perteklius, gali slopinti darbo užmokesčio augimą.

Didesnė imigracija būtų naudinga ne tik darbuotojų nerandančioms įmonėms. Dėl to naudos turėtų ir viešajame sektoriuje dirbantys lietuviai. Juk daugiau darbuotojų, o ypač kvalifikuotų, bei didesnės investicijos reikštų didesnes biudžeto pajamas. Tai padidintų valstybės galimybes mokėti adekvatesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.

Naujausia „Eurobarometer“ apklausa rodo, kad beveik 3 iš 4 lietuvių imigraciją ne iš ES šalių vis dar vertina neigiamai. Taip, perteklinė ir nevaldoma imigracija gali turėti šalutinių neigiamų pasekmių – nevykusi ar nepavykusi kitataučių integracija galėtų sukurti socialinę įtampą ir tokių pavyzdžių ES netrūksta. Tačiau kitas kraštutinumas – visiškas uždarumas ir nenoras matyti ne tame pačiame kaime ar mieste gimusių kaimynų – veda prie ne ką mažesnių problemų sparčiai senėjančioje valstybėje. Vis dar galima tikėtis, kad į Lietuva sugrįš didelė dalis lietuvių emigrantų. Taip, dalis sugrįš, bet to neužteks. Neužilgo gali tekti rinktis iš dviejų pasirinkimų: daugiau darbuotojų užsieniečių ar mažesnės socialinės garantijos ir skurdesnės viešosios paslaugos. Kas blogiau?

Vyriausybės sprendimą kritikuoti galima, bet ne dėl to, kad atvykstantys specialistai iš užsienio slopins lietuvių atlyginimų augimą. Kritikuoti jį reikėtų dėl to, kad paliekami per dideli techniniai barjerai, o profesijų sąrašas – per siauras. Visi galintys ir norintys dirbti Lietuvoje turi būti laukiami išskėstomis rankomis. Deja, galime netrukus pamatyti, kad tik atvirų durų ir išskėstų rankų neužtenka.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas