Nerijus Mačiulis. Kad orios pensijos netaptų oru

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

2016-12-14 17:52

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose. Kodėl prasidėjo tokia reforma, kaip pasikeistų ateities pensininkų perspektyvos ją sustabdžius ir ką reikštų GPM lengvatos kaupiamajam gyvybės draudimui panaikinimas?

Kartą per dvejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare labai stengiasi tapti Lietuva, pateikia pensijų sistemų apžvalgą bei rekomendacijas jų tobulinimui. Naujausioje apžvalgoje pateikiama daugybė rekomendacijų, kaip užtikrinti tvarias pensijų sistemas, tačiau pagrindinė išvada nesikeičia – vis svarbiau tampa ateities pensijas užtikrinti sukauptu turtu.

Visos pažangios EBPO valstybės sukauptų pensijų ir BVP santykį nuo praėjusio dešimtmečio pradžios maždaug padvigubino. Štai, pavyzdžiui, danų sukauptos pensijos siekia net 206 proc., olandų – 178 proc, islandų 158 proc. šalies BVP. Palyginimui, Lietuvos kaimynės dar nedaug yra pasistūmėjusios padorių ateities pensijų užtikrinimo link – latviai yra sukaupę 11 proc., estai 14,5 proc. BVP. Lietuvos skaičiai dar kuklesni – šiuo metu mūsų šalies dirbantieji II pakopos pensijų fonduose savo senatvės poreikiams yra sukaupę apie 2,4 mlrd. eurų, o tai sudaro 6,2 proc. metinio šalies BVP.

Kodėl daugelis išsivysčiusių valstybių pastaraisiais dešimtmečiais atsitraukė nuo tik einamaisiais mokėjimais grįstos pensijų sistemos (kuomet visos dabartinės pensijos finansuojamos tik iš dabartinių dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų) ir pradėjo kaupti lėšas ateities pensijoms? To priežastis yra labai paprasta – visuomenės senėja.

Kartais klaidingai teigiama, kad visuomenės niekada nejaunėjo ir nieko naujo šiame fronte nevyksta. Tačiau visą praėjusį amžių mes matėme visuomenės jaunėjimą – darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų santykis didėjo arba buvo stabilus. Jaunėjant visuomenei buvo labai lengva įgyvendinti Prūsijos premjero Oto fon Bismarko pasiūlytą pensijų sistemą – pensijas mokėti surinkus mokesčius ir socialinio draudimo įmokas iš augančios dirbančiųjų armijos. Tačiau faktas tas, kad gyvename nebe XX amžiuje, ir visuomenės – ypač Lietuvos – sparčiai senėja.

Šį pokytį gerai iliustruoja vienas rodiklis – dabar 100 darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje tenka 27 pensinio amžiaus gyventojai. „Eurostat“ projekcijos rodo, kad po poros dešimtmečių 100 darbingo amžiaus gyventojų jau teks daugiau nei 50 pensinio amžiaus gyventojų. Akivaizdu, kad nesukaupus lėšų ateities pensijoms našta valstybei taptų nepakeliama, o ateities pensininkų perkamoji galia būtų dar žemesnė nei dabartinių pensininkų. Tiesa, sugrįžti prie einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos ir tokį demografinį pokytį būtų įmanoma sušvelnintini, pavyzdžiui, dešimtmečiu pavėlinant pensinį amžių, pasitelkiant masinę imigraciją arba dar labiau padidinant mokesčius. Ar tokie planai slypi už siūlomos pensijos reformos?

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas