Neurorinkodara, arba kaip mes perkame lūkesčius

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2013-04-18 19:59

Mus kontroliuoja lūkesčiai. Pirkdami prekę ar paslaugą, perkame lūkesčius koks produktas turėtų būti ir jį įsigiję kaip mat nusiviliame, nes pirkinys neatitinka lūkesčių. Šį principą puikiai išnaudoja internetinė neurorinkodara, pastebi „Adnet Media“ direktorius Linas Šiautkulis.

„Lūkestis iš savęs yra produktas. Kodėl žmonės perka „Teleloto“, nors tikimybė laimėti yra itin maža? Jie savaitei už du litus nusiperka milijoną, kurį galės dalinti giminėmis, pirkti mašinas. Pralaimėjimo poveikis būna toks silpnas, kad kitą savaitę vėl perkamas naujas bilietėlis“, – konferencijoje „Login 2013“ teigė L. Šiautkulis.

Rinkodarininkai lūkesčius išnaudoja ir internete. Pavyzdžiui, apsipirkinėjant internetinėje parduotuvėje jums siūlomos trys prekės – itin brangi, itin pigi ir vidutiniška. Anot L. Šiautkulio, žmogus nejučia pasirinks prekę, kurios kaina – vidutiniška.

„Visa tai – lūkesčių verslas internete. Nieko negalite pačiupinėti, perkate savo idėją apie tą daiktą. Už idėją ir sumokate pinigus. Kai esate internete, esate vienas prieš vieną su tuo kas sukūrė puslapį, įsivaizduokite kokią galią turi puslapio kūrėjas, kad nejučia pasirinktumėt tam tikrą prekę?“ – klausė „Adnet Media“ vadovas.

Kaip galvojate, kodėl internete parduodamų televizorių ekranuose būna atostogų vaizdai? Arba krepšinio kamuolys? Tai kelia geras emocijas, primena jums, kaip su draugais žiūrėjote krepšinį, kaip jums buvo smagu, laimėjus mėgstamai komandai. Tai, o ne pats televizorius, anot L. Šiautkulio, yra perkama: „Viską išsiaiškins pirkėjas tik kai realiai gaus produktą. Jis bet kokiu atveju juo bus nepatenkintas, nes televizorius svetainėje atrodys ne taip puikiai kaip reklamoje.“

Internetinė neurorinkodara yra paremta keliais pagrindiniais principais. „Ribotas prieinamumas – pats stipriausias principas koks gali būti. Pirkdamas produktą per akciją, galvoji, kad darai gerą darbą sau, nes gausi produktą, kuris yra laikinas. Įdomiausia tai, kad nusipirkę produktą per akciją, rasime žaibišką pasiteisinimą, kodėl tai padarėme“, – pastebėjo pranešėjas.

Kiti principai:

Socialinio įrodymo principas, kad mes elgiamės taip, kaip elgiasi kiti.

Simpatizavimo principas: „Jei žmogus man patinka, juo labiau pasitikėsiu“.

Paslaugos grąžinimo principas. Kažkam kitam padarius ką nors gero, kitas asmuo jam jaučiasi skolingas.

Autoriteto principas.

Nuoseklumo principas. Padarius vieną žingsnį, po jo turi sekti kitas: „Jei pažadėjome kažką prieš mėnesį, laikui pasibaigus mums tai primins ir jausimės negerai.“

Bandymų keliu

L. Šiautkulis ekonomika.lt sakė, kad Lietuvoje ši praktika gana nauja ir palengva bandoma kas veikia, o kas ne. Ja dažniausiai domisi e. komercijos atstovai, žiniasklaidos priemonės.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Penki eksperto patarimai padės padaryti svajonių karjerą

Informacinių technologijų (IT) sektoriaus perspektyvos žavi ir gundo daugelį, tačiau ką daryti, jei šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai nėra? „Viskas įmanoma, svarbiausia turėti noro, užsidegimo ir tinkamai ...

Šeši ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tinkamą praktikos vietą

 Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo ...

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas