„Nokia“ dizaino deimantas – žemaičio rankomis

(Puslapis 1 iš 5)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

Arvydas Praninskas / Balsas.lt

2010-11-18 14:25

Po trumpos viešnagės Lietuvoje, pristatęs savo sukurtą mobilųjį telefoną „Nokia C7“ ir aplankęs netoli Palangos gyvenančius artimuosius, 29-erių dizaineris Tomas Ivaškevičius grįžo į Helsinkį. Ten – jo namai ir darbas, apie kurį sutiko papasakoti „Balsas.lt“ skaitytojams.

Jau 10 metų gyvenate Suomijoje. Kokie gyvenimo keliai į ją atvedė? Kur jaučiatės esąs namuose – Helsinkyje ar gimtojoje sodyboje Kveciuose?

Gyvenu Suomijoje jau beveik 10 metų. Jau nuo vaikystės paišydavau, ketvirtoje klasėje mano mama įrašė mane į Stasio Vainiūno menų mokyklą, dailės skyrių – ten mokiausi ketverius metus, kasdien po pamokų lankydavau meno mokyklą. Po dvylikos klasių mano dailės mokytoja Reda Ščerbakovienė pastebėjo mano gabumus, o kadangi turėjo ryšių su vienmete mokykla Alando saloj, ji paskatino mane ten vykti. Pastudijavęs ten pratęsiau studijas Suomijoje, o vėliau ir įsidarbinau „Nokia“ kompanijoje.

Šiandien mano namai yra ten, kur ir mano žmona – svarbiausia, kad esame kartu ir esame laimingi. Be abejo, Lietuvoje labai stiprus namų jausmas, jaučiu jį širdimi, o kai grįžtu, norisi pasilikti ilgesniam laikui, pabūti ilgiau su broliu, tėvu, seneliais ir visais kitais artimaisiais.

Kokie svarbiausi įvykiai Jūsų gyvenime susiję su studijų metais Lahti dizaino institute? Su kokia veiklos sritimi studijų metais siejote savo profesinės ateities planus?

Pamenu, kad 2000- aisiais metais norint studijuoti dar reikėjo vizų, o kad gautum ilgalaikę vizą, reikėjo dirbti bent 20 valandų per savaitę ir save išlaikyti. Turiu puikią draugų šeimą čia, Suomijoje, jie buvo tarsi mano antroji šeima, padėjo susirasti darbą „McDonalds“ restorane Lahtyje. Ten išdirbau 3,5 metų, kol studijavau, ten, beje, pramokau ir suomių kalbos. Likimas ir sėkmė taip jau nulėmė, kad man pasisekė sutikti tikrai puikių žmonių. Kartais kai kurie netiki tokių žmonių esant, bet jų iš tiesų yra.

Kaip pradėjote dirbti bendrovėje „Nokia“? Kokius darbus dirbote pirmaisiais metais? Ar teko papildomai mokytis telefonų dizaino ypatumų, o gal pakako institute įgytų žinių ir sugebėjimų?

Mūsų dizaino institute buvo įprasta turėti bendrų projektų su didesnėmis ar mažesnėmis kompanijomis. Trečiajame kurse turėjome bendrą projektą su „Nokia“ bendrove – kūrėme ateities bendravimo prietaisą. Atsimenu, kad visa grupė labai stengėsi, jautėsi sveika konkurencija, nes „Nokia“ yra vienas geriausių darbdavių Suomijoje ir daug kas trokšta ten patekti. Galų gale jiems patiko mano projektas, todėl pasiūlė pratęsti jį, įdarbino mane praktikantu, o vėliau sutarėme ir dėl mano diplominio darbo.

Pirmaisiais metais dirbau „Nokia tyrimų centre“ („Nokia Research Center“) – ten galvodavome daugiau apie ateitį, kaip žmonės bendraus, kokiomis priemonėmis, ir kokia bus „Nokia“ vieta bendruomenėje. Rengėme daug įvairių ir labai įdomių koncepcijų.

Straipsnio puslapiai:

- Arvydas Praninskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas