„Nomura“ ekonomistas: Lietuvai dar ne metas didinti išlaidas ir deficitą (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Atnaujinta:2012-10-26 14:26

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2012-10-26 13:15

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių.

„Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Pasak jo, šiandien didžioji dalis pasaulio susiduria su ta pačia problema, kurią turėjo Japonija prieš 15 metų – balanso krize, kai bendrovės ir namų ūkiai atidavinėja skolas vietoj to kad skolintųsi, kai palūkanų normos siekia beveik 0 procentų.

„Esant tokio tipo recesijoje, kai didelė privataus sektoriaus dalis turi problemų, vyriausybė turi skolintis pinigus ir juos leisti į šalies ekonomiką, kad BVP išliktų stabiliame lygyje ir staigiai nekristų“, – teigė R. Koo. Pasak jo, nutraukus fiskalinio skatinimo priemones per anksti, t. y. kol privatus sektorius nesusitvarkys su skolomis ir nebus pasiruošęs vėl skolintis, BVP produktas pradės mažėti.

Anot jo, šiandien su šia problema susiduria JAV, Jungtinė Karalystė, didžioji dalis euro zonos, ypač periferinės valstybės, išskyrus Graikiją, kuris, pasak ekonomisto, ilgą laiką elgėsi itin kvailai.

Kalbėdamas apie Lietuvą, R. Koo atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taip pat buvo balanso recesija, tačiau labai nedideliu mastu.

„Tik 11 proc. jūsų namų ūkių turi būsto paskolas ir tik 10 proc. šių paskolų yra blogos. Tai nėra labai didelė problema ir viena priežasčių, kodėl jūsų ekonomika rodo teigiamus ženklus. Jei šie skaičiai būtų buvęs žymiai didesni, ekonomika sugriūtų, kaip taip atsitiko Japonijoje“, – sakė „Nomura“ ekonomistas.

Be to, pasak jo, privataus sektoriaus problemą Lietuvai padeda atsverti gana didelės eksporto apimtys – tai mažos ekonomikos privalumas.

„Kol šios sąlygos išsilaikys, Lietuva neturėtų daugiau skolintis ir išleisti pinigų, nes ir be šių priemonių jūsų BVP didėja – tai fantastiškas pasiekimas. Laimei šįkart privataus sektoriaus skolos suvaidino mažą vaidmenį, todėl ir balanso recesija vaidino tokį pat mažą vaidmenį. Todėl eikite tokiu keliu, kokiu ėjote iki šiol“, – aiškino R. Koo.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis teigė, kad R. Koo išsakytos mintys – argumentas, kodėl neverta vaikytis pastaruoju metu išsakytų nuomonių, kad Lietuvai galbūt atėjo laikas padidinti viešojo sektoriaus išlaidas, biudžeto deficitą.

„Lietuvoje nėra balanso krizės, nes iš tiesų namų ūkių ir įmonių skola yra mažiausia Europos Sąjungoje. Tuo pačiu mes matome, kad šiemet įmonių paskolų portfelis pradėjo didėti, gyventojų paskolų portfelis nemažėja – tokiame kontekste didinti biudžeto deficitą nėra prasmės. Lietuva gali drąsiai judėti tuo keliu, kuriuo judėjo iki šiol“, – ekonomika.lt sakė N. Mačiulis.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas