Nors kartą suprantamai apie motyvaciją (14)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

A-ZET

2013-03-17 13:30

Radau straipsnį apie motyvaciją „Harvard Business Review“. Turbūt neverta sakyti, kad tai labai rimtas leidinys: vienas iš penkių rimčiausių, rašančių verslo temomis. Labai moksliškai pagrįstomis temomis, nes tyrimai, kuriuos jie pateikia, yra labai rimtai patikrinami ir labai rimtai įvertinamas jų patikimumas. Kodėl aš tiek daug dėmesio skiriu šaltinio aprašymui?

Pirmiausia aš pats ilgai laukiau įrodymų, kad būtent taip veikia motyvaciniai argumentai. Ilgai ieškojau patvirtinimo savo seniai susiformuotai nuostatai, kad kai liepi žmogui ką nors daryti, jis to paprasčiausiai nedaro. Arba daro atmestinai. Dėl ko geriau jis to visai nedarytų, nes jo prastas darbas sugriauna daugelio kitų žmonių pasiekimus arba juos labai pristabdo. Kelerius metus buvau vadovu įvairiose įmonėse. Pavaldžių darbuotojų turėjau visą pastarąjį dešimtmetį. Ir ką pastebėjau? Kai tik žmogui duodi tiesioginį nurodymą ką nors padaryti, pasikeičia net jo veido išraiška: jis nenori to daryti. Ne dėl to, kad užduotis neaiški (tenka pripažinti, kad labai dažnai žmonės sako, kad suprato, nors neturi žalio supratimo, ką jiems reikės daryti, todėl iškart nusprendžia kaip nors prasimuliuoti iki tol, kol bus paklausta: „Ar jau padarei?“), ne dėl to, kad jam nesinori, tingu (dažniausiai mano komandoje buvo tikrai labai energingi, jauni ir trokštantys pasireikšti jaunuoliai), net ne dėl to, kad manęs nemėgsta (nors ir taip būdavo, mat įgyti autoritetą nėra lengva, o kartais net ir neįmanoma). O tik vien dėl to, kad tai ne jo paties sugalvota mintis. Svetima.

Žiūrėk faktams į akis

Straipsnyje pateikiamas toks eksperimentas. Prieš papasakodamas jo mechaniką, privalau visus skeptikus įspėti, kad eksperimento patikimumas patikrintas daugeliu būdų: jis atliktas su įvairių amžiaus grupių, abiejų lyčių, įvairių pasaulio šalių (ne tik krikščioniškų, islamiškų, bet ir kitų dominuojamų religijų) tiriamaisiais, tikrintas ir pertikrintas, be to, išvesti vidutiniai rodikliai (tam, kad būtų atsiribota nuo gryno subjektyvumo ar atskirų išimtinių atvejų). Kodėl aš vėl taip akcentuoju tyrimo patikimumą? Jau pastebėjau, kad žmonėms (ir mano skaitytojams – taip pat) labai sunku suvokti ir priimti, kad tai, ką rodo psichologinių tyrimų faktai, ir ką jie mano apie savo psichiką bei savo motyvaciją, labai labai skiriasi. Kartais skiriasi tiek, kad skaitytojai ar klausytojai niekaip nepatiki. Bet jei nesinori FAKTU tikėti, tai labai rekomenduoju paskaityti GE ilgamečio boso Jacko Welcho knygą apie tai, kaip jam sekėsi daryti karjerą „General Electric“. Jis kompaniją pavertė didžiausia (kalbama apie 1980–2000 metus), pelningiausia, stabiliausiai augančia pasaulyje. Jis pateikia trumpą receptą, ką reikia daryti su faktais: „Face facts!“ (angl. „Žiūrėk faktams į akis!“).

Taigi, miela auditorija, tyrimas ir jo rezultatas.

Surenkama grupė žmonių. Bent 20–30 asmenų. Ji padalijama į dvi dalis: vienos dalies asmenims duodami lapeliai ir prašoma įrašyti tam tikrą skaičių. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kaip viskas vyksta, sakykime taip: yra 20 žmonių. 10-čiai iš jų duodami vienodi lapeliai ir paprašoma parašyti skaičius nuo 1 iki 10. Kitiems 10-čiai žmonių duodami lygiai tokie patys lapeliai, tačiau jiems pasakoma taip: „Parašykite bet kokį skaičių, kokį tik norite, na, būtų gerai, kad nuo 1 iki 10 skaičių nenaudotumėte, nes jie jau paskirti ktiems.“

Tada žmonės (visi 20) pakviečiami į vieną kambarį. Jame yra stiklinis indas, į kurį sumetami visi lapeliai – ir tų, kurie buvo prašyti parašyti konkretų skaičių (nuo 1 iki 10), ir tų, kurie užrašė bet kokį skaičių, kokį tik norėjo. Lapeliai – suvynioti, t. y. visi atrodo vienodai, neįmanoma atskirti, kas ant jų parašyta. Organizatoriai (tyrėjai) paskelbia, kad iš visų 20 lapelių bus traukiamas prizas – labai brangus daiktas.

BET! Čia ir prasideda kažkas, kas mane tikrai nustebino, nors to ir tikėjausi. Prieš ištraukiant vienintelį laimėtoją, tyrėjai paskelbia, kad „išpirks“ loterijos bilietus – taip taip, tuos pačius popierėlius su skaičiais. Išpirks už tokią kainą, kokios paprašys loterijos dalyvis. Tarkim, imi 20 litų ir atsisakai šanso (kuris tėra 1/20) laimėti prabangų TV. T. y. žvirblis saujoje vietoj jaučio lankoje. Imi, neimi?

Koks rezultatas?

Tie, kuriems buvo leista užrašyti kokį nori skaičių... paprašė (dar kartą primenu, kad lapeliai – suvynioti, jie visiškai vienodi, šansai laimėti – visiems vienodi ir yra 1/20!) 5 kartus daugiau nei tie, kuriems buvo liepta užrašyti konkretų skaičių! Va tau, boba, ir devintinės... Šansai ir vienų, ir kitų piliečių, dalyvaujančių eksperimente, – absoliučiai vienodi. Jie turi 1/20 tikimybę laimėti prabangų prietaisą. Bet 10 žmonių prašo vidutiniškai 5 kartus daugiau nei kiti 10. Už tą patį šansą.

Išvada? Jei sprendimą priimi pats, jis tau bent 5 kartus brangesnis nei tas, kurį tau kas nors primeta (nurodo, įsako, liepia, „nuleidžia“ ir pan.).

Gal jums nuskambės labai netikėtai, bet aš matau sąsajų ne su firmos darbuotojų ir pavaldinių motyvacija. Žinoma, ši sąsaja – akivaizdi, ir „Harvard Business Review“ straipsnyje nagrinėjamas būtent toks eksperimento aspektas: kaip kur kas rimčiau motyvuoti žmones, kaip rasti raktą į jų atsidavimą užduočiai, projektui, darbui. Bet man tai – gana šalutinė tema. Nes aš su tuo savo gyvenime susidūriau ir pats padariau atitinkamą išvadą: jei nori, kad žmonės ką nors darytų, be to, darytų kokybiškai, atsidavę, iš visos širdies ir su visa energija, leisk jiems patiems nuspręsti, ką daryti. Dažnai tai susiję su manipuliavimu. Dažnas vadovas tvirtina, kad tai užima labai daug laiko (kai sprendimas akivaizdus, kam gaišti laiką – tiesiog liepi daryti, ir taškas, ir viskas juda greičiau), bet faktas lieka faktu: jei darbuotojas ar pavaldinys mano, kad užduotį jis pasirinko (bent jau, o geriausia – pasiskyrė) pats, jis ją vykdys bent kelis kartus kokybiškiau, greičiau ir atkakliau. Bent kelis kartus. Jei ne 10 kartų.

Straipsnio puslapiai:

A-ZET

Close

Kokį automobilį pirkti: naują ar naudotą?

Nuosava transporto priemonė daugeliui asmenų bei šeimų yra tapusi neatsiejamu pirkiniu, palengvinančiu ir pagreitinančiu keliones iš vienos vietos į kitą.

Trijų valstybės įmonių iniciatyva steigiamas Transporto inovacijų centras

 2019 m. vasario 15-ąją Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta sutartis ir memorandumas dėl Transporto inovacijų centro steigimo. Inovacijų centrą steigia 3 valstybės įmonės: „Lietuvos geležinkeliai“, „Kelių ...

Kaip pasirinkti pardavimų mokymų tiekėją?

Ne paslaptis, jog pardavėjų komanda generuoja didžiausias pajamas, išlaikančias visą organizaciją, todėl itin svarbu prisidėti prie šių žmonių žinių bagažo ir įgūdžių tobulinimo. Vienas iš veiksmingų būdų tai padaryti – investuoti į pardavimų komandos mokymus. Vis dėlto, ne visi pardavimų mokymai yra verti investicijų. Besirenkant mokymus ypatingai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų turinį, ...

Planuojantiems pirkti būstą - paskola nekilnojamam turtui įsigyti

Nuosavo būsto, sodo namelio ar žemės sklypo įsigijimas kiekvienai šeimai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir nedidelio galvos skausmo, kadangi nekilnojamo turto pirkimas pareikalauja nemenkai atverti piniginę. Paskolų banko specialistų teigimu, dauguma žmonių, norinčių įsigyti nuosavą būstą, kreipiasi dėl finansavimo ir pildo paskolos gavimo paraišką internetu

Y karta: kuo skiriasi gimę devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje?

Y kartos atstovai daro didelę įtaką darbo rinkai jau beveik 20 metų. Dabartiniai jauni suaugusieji atnešė daug naujovių į darbo procesų sritį ir neretai yra didelė mįslė darbdaviams ir žmogiškųjų išteklių specialistams. ...

Skandinavijoje madingas akcentas populiarėja ir Lietuvoje

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant ...

Keliautojas Makalius: Naujuosius planuojantys užsienyje jau beveik pavėlavo

Artėjant didžiosioms metų šventėms klausimas „Kur švęsti Naujuosius?“ tampa ne vieno pokalbio tema. Keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius teigia, kad nors lietuviai pradeda suprasti, jog geriausius pasiūlymus ...

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros ...

Kaip per dieną atidaryti elektroninę parduotuvę?

Atidaryti elektroninę parduotuvę tampa vis paprasčiau: nebereikia ilgų ir sudėtingų procesų, samdyti brangiai kainuojančių programuotojų ar derėtis su bankais dėl apmokėjimo būdų. Visa tai galima atlikti vos per dieną. Pasakysite, kad tai ...

„Lidl“ pristato tarptautinį Kalėdų tyrimą: lietuviai norėtų šventę sutikti kaip popiežius

 Dienos trumpėja, oras darosi vis šaltesnis ir palengva pradedame jausti Kalėdų dvasią. Drauge su Kalėdų nuotaikomis artinasi ir galybė pasirengimo didžiausiai metų šventei darbų: organizavimas, apsipirkimas, dekoravimas, dovanų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas