Obligacijos – Rusiją skandinanti sovietinė relikvija

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2012-09-04 16:39

Sovietinių obligacijų savininkai Prancūzijoje gauna tai, ko jie negali gauti iš Vladimiro Putino. Tai yra – pinigus, rašo „Washington Post“.

Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre įsakė Rusijai praeitą mėnesį sumokėti Jurijui Lobanovui, septyniasdešimtmečiui iš Ivanovo regiono šalia Maskvos, apie 46 500 JAV dolerių kompensacijos už 1982 m. obligacijų lakštus. Marija Andrejeva, 95-erių metų nacių Leningrado blokados liudininkė, gavo apie 5 400 JAV dolerių.

Vertybiniai popieriai yra dalis 785 mlrd. JAV dolerių skolos, kurią Rusijos vyriausybė yra skolinga savo gyventojams už prarastas sovietines santaupas. V. Putinas delsia grąžinti skolas, balandį jis sustabdė obligacijų apmokėjimus bent jau iki 2015 m. Dabar apsiginklavę teismo nurodymais veteranai spekuliantai jungiasi prie pensininkų siekdami gauti pinigų.

„Tai turėjo būti išspręsta dar 1990-aisiais, - sakė Borisas Heifetzas, Sovietų Sąjungos skolos specialistas iš Rusijos mokslų akademijos ekonomikos instituto. – Kaip galima susidoroti su tokia didele skola? Ji viską iškart sugriautų.“

Sovietų valdžia pradėjo pardavinėti 20 metų trukmės sertifikatus 1982 metais už 25, 50 arba 100 rublių, iš dalies tam, kad galėtų apmokėti ankstesnes obligacijas, bei tam, kad išsiurbtų pinigų iš valstybės valdomos ekonomikos. Loterijos obligacijos siūlydavo 3 proc. palūkanas bei 10 tūkst. rublių siekiančių išmokų galimybę. Pagrindiniai laimėtojai galėjo gauti „Volga“, o antrinis prizas buvo „Žigulys“.

Ne taip, kaip kitos buvusios Sovietų respublikos, kurios panašias skolas išsprendė 1990-aisiais sumokėdamos dalį prarastų investicijų, Rusija pažadėjo grąžinti pilną sumą. Prezidentas Borisas Jelcinas 1995 metais pasirašė įstatymą, nurodantį vyriausybei grąžinti santaupas bankų indėliuose ir sovietinėse obligacijose remiantis tuo, ką buvo galima už tas santaupas įsigyti 1990-aisiais. Išmokos buvo mokamos dosniai pirmosios V. Putino kadencijos metu, kai didelės naftos kainos lėmė Rusijos biudžeto perviršį. Dabar Putinas grįžo į Kremlių trečiai kadencijai, o biudžetas vos suduria galą su galu.

Nebeliktų kitiems

„Savaime suprantama, kad šiuo metu plano atkurti viešąsias santaupas įgyvendinimas užkrautų didelę naštą federaliniam biudžetui, - prieš metus teigė Finansų ministerija savo skolos strategijos ataskaitoje. – Jei taip atsitiktų, šalis nebegalėtų ilgą laiką padengti kitų savo išlaidų.“

Dešimtajame dešimtmetyje Rusija leido įstatymus negalvodama apie jų įgyvendinimo finansavimą, sakė V. Putinas susitikimo su regiono žmogaus teisių pareigūnais rugpjūtį metu. Grąžinus visas prarastas santaupas, „nebeliktų iš ko mokėti algas kareiviams, gydytojams, mokytojams“, sakė V. Putinas. Rusija turėtų ir toliau kiek gali mokėti patiems vyriausiems žmonėms, kurie prarado savo santaupas, sakė jis.

Finansų ministerijos planas kompensuoti pačioms vyriausioms „aukoms“ yra geras požiūris į išmokas ir jis turėtų tęstis, sakė V. Putinas. „Mes tai paveldėjom iš praeities, - sakė jis. – Tačiau mums reikia kažką daryti.“

Vyriausybė šių metų biudžete skyrė 1,5 mlrd. JAV dolerių prarastų indėlių apmokėjimui. Tokia pati suma numatyta ir 2013 bei 2014 metais. Mirusiems investuotojams taip pat priklauso 6 tūkst. rublių išmoka laidotuvėms.

„Mes mokame išmokas kiekvienais metais, tačiau tai apgailėtina suma, - sakė B. Heifetzas. – Aš spėju, kad taip ir bus tol, kol žmonės numirs.“

Tokia taktika gali pasirodyti klaidinga. Lobanovo teismo procese Strasbūro teisėjai citavo Rusijos nenorą pasakyti, kiek liko neapmokėtų 1982 m. obligacijų bei pasikartojantį apmokėjimo mechanizmo stabdymą dėl „priežasčių nežinomų teismui“.

Teisingumo ministerija, kuri atstovauja Rusiją Strasbūre, pranešime sakė, kad ji gerbia visus Europos žmogaus teisių teismo nuosprendžius, ir pridėjo, kad Lobanovo bylos nuosprendis galioja tik 1982 m. obligacijų lakštams. Finansų ministerija atsisakė komentuoti.

Šešėlinė ekonomika

Jei būtų pilnai pripažinti 25 trln. rublių siekiantys įsiskolinimai, Rusijos skola padidėtų beveik dešimteriopai, sako Vladimiras Osakovskis, vyriausiasis „Bank of America Merrill Lynch“ ekonomistas Maskvoje. Ankstesni susitarimai rodo, kad Rusija ras būdą išvengti žalos savo kredito reitingams ar šalies skolai, sakė jis.

„1997 m. Rusija Prancūzijoje apmokėjo carines obligacijas su 400 mln. JAV dolerių, tai sudarė mažiau nei 1 proc. perkamosios galios, kurias turėjo 100 metų kauptos palūkanos, – sakė jis. – Mes tikimės panašaus apmokėjimo ir šiuo atveju.“

Nėra viešų duomenų, kiek buvo parduota Leonido Brežnevo obligacijų, sako B. Heifetzas. Kadangi obligacijos neturi savininkų asmens duomenų, 1982 m. obligacijos tarnavo kaip antra valiuta, remianti Sovietų šešėlinę ekonomiką, sakė jis.

Kai kurie vertybiniai popieriai buvo įsigyti arba apkeisti į naują skolą dešimto dešimtmečio pradžioje. Po 1995 m. įstatymo, Rusija sutiko atkurti prarastas santaupas 1990 m. lygiu, šalis pavertė 1982 m. obligacijas į „įsipareigojančius rublius“ ir taip padidino jų vertę 40 proc. Vėliau įstatymas buvo susietas su vartotojų prekių krepšelio verte ir užtikrino, kad jų kaupiamosios palūkanos siektų bent 9 proc. Paskutinį kartą įsipareigojantį rublį šalis įvertino 2003 m. ir jo vertė buvo 32,34 dabartiniai rubliai.

Lobanovo byla pateikė „labai pagrįstą“ įvertinimą ir paliko mažai vietos paneigimui, sako Vasilijus Vasiljevas, advokatas iš Maskvos. Rusija anksčiau panašių teismo nurodymų išvengė pakeisdama teisę Europos teismo proceso metu, sakė jis.

Straipsnio puslapiai:

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas