Odeta Bložienė: kada metas galvoti, kaip persikelti per upę?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė

2016-04-05 15:20

Britai turi taiklų posakį nuraminti tiems, kurie pernelyg suka galvą dėl įsivaizduojamų problemų: „Kaip persikelti per upę, galvosime tuomet, kai ją prieisime“. Nesijaudinti anksčiau laiko yra teisingas požiūris, kai kalbame apie nereikšmingas smulkmenas, tačiau kitais atvejais toks elgesys nėra nei išmintingas, nei toliaregiškas. Viena tokių situacijų – Lietuvos jaunimo, būsimųjų pensininkų, ateitis.

Didelė dalis būsimųjų pensininkų apie tai, kad jų pajamos tuo metu reikšmingai sumažės, dabar mieliau renkasi iš viso negalvoti. Tačiau akivaizdu, kad kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau yra užkirsti kelią finansinio nepritekliui sulaukus senatvės.

Paklausti apie pensiją jaunuoliai ir moksleiviai lyg susitarę purto galvą: „Toli dar, pagalvosim vėliau, kai... uždirbsiu milijoną šios dienos poreikiams, kai auginsiu anūkus, kai vyšnios žydės...“. Žinoma, nesunku suprasti jaunus žmones ‒ kai tau vos aštuoniolika ar kiek daugiau nei dvidešimt, sunku galvoti apie savo gyvenimą po kelių dešimtmečių.

Tačiau ne tik stereotipas „esu per jaunas“ trukdo jauniems žmonėms, jau įsiliejusiems į darbo rinką, laiku pasirūpinti būsima pensija ir pradėti kaupti papildomai ar atsidėti dalį pajamų. Pavėluotai priimamus sprendimus lemia ir nesuformuoti finansinio planavimo įgūdžiai. Finansinės žinios ir įpročiai turi būti ugdomi nuo pat mažų dienų ir mokykloje, ir šeimoje. Taip formuojamas jaunų žmonių supratimas apie finansų poreikį įvairiais gyvenimo laikotarpiais, pinigų valdymą, išlaidų planavimą, atsakingą skolinimąsi.

Pensija yra būtent tas atvejis, kai sprendimo vilkinimas naiviai tikint, gal kaip nors viskas savaime išsispręs, ir galvojant, kad „dar ne laikas“, nepasiteisina. Perfrazavus minėtą britų posakį „kaip gyvensiu sulaukęs pensijos, imsiu galvoti tuomet, kai tapsiu pensininku“ skamba gana grėsmingai. Pensija yra kur kas arčiau, nei gali atrodyti, todėl pradėti jai ruoštis niekada nebus per anksti. Gerai, jei šią tiesą įsisąmoniname įžengę bent į ketvirtą dešimtmetį ir pradėję suprasti, kad sočia ir oria senatve mus aprūpins ne valstybė, ne vaikai ir ne anūkai ‒ ja turime pasirūpinti mes patys.

Lietuvos demografinė situacija nedžiugina. Esame sparčiai senstanti tauta, kurios gimstamumo vidurkis tėra 1,6 vaiko vienai moteriai. Ir tai yra per mažai, norint užsitikrinti stabilų gyventojų skaičių šalyje. Skaičiuojama, kad jau šiandien 100 darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, įskaitant ir laikinus 100 tūkst. bedarbius, tenka beveik 30 pensinio amžiaus gyventojų. Esant tokioms demografinėms tendencijoms, 2025 m. Lietuvoje gyvens vos 2,78 mln. gyventojų, ir pagal „Swedbank“ projekcijas, išlaikomų pensininkų skaičius, tenkantis vienam dirbančiajam, gali išaugti dvigubai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas