P. Gylys: valstybėje trūksta strateginio mąstymo

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2010-12-20 13:20

Baigiasi antrieji krizės metai, o jai galo nematyti ir kitąmet. Pažvelgus į valstybės biudžetą matyti, kad reikia dar labiau veržtis diržus.

„Ekonomika.lt“ domisi, ką apie galimybes greičiau įveikti krizę ir kitų šalių patirtį mano į šią sritį nuolat besigilinantis socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys.

Dar 2008 metų rudenį, kai Lietuvoje buvo tik kalbama apie krizės pavojų, vienoje konferencijoje diskutavo du užsienio analitikai. Pirmasis, iš JAV Bostono universiteto, teigė, kad ši krizė bus kitokia, nes aukštyn kojomis apvers žmonių mąstymą. Antrasis, suomis, sakė, kad visos krizės vyksta pagal tą patį scenarijų maždaug kas 8–10 metų, tik žmonių atmintis labai trumpa. Kaip žvelgtumėte į šią diskusiją šiandien?

Abu savaip teisūs. Ši krizė išsiskiria globalumu. Ji atėjo per besaikes paskolas Amerikoje. Negalime jos laikyti įprasta cikliška krize, kuri užkoduota versle.

Žmonija buvo pramokusi valdyti cikliškas krizes. Britų ekonomistas Johnas Maynardas Kaynesas suformulavo principus, kurie padeda „nupjauti“ krizių ciklų viršūnes. Manyčiau, dabartinis nuosmukis susijęs pirmiausia dėl nesugebėjimo valdyti ir iš dalies dėl to, kad buvo atsisakyta keinsistinių principų. JAV nebuvo sprendimų, ribojančių paskolas asmenims, kurie nesugebės jų grąžinti, ir privatūs bankų instinktai nugalėjo viešuosius. Tai – pasaulinė bėda ir Lietuva – ne išimtis.

Jei Lietuvos bankas būtų ėmęsis priemonių, kad taip staiga nedaugėtų eurų, nebūtume išpūtę tokio burbulo, kai, neturėdami pinigų, kūrėme turtą, kuris nekūrė kitos pridėtinės vertės. Paskui, užuot raminusi žmones, valdžia ėmė gąsdinti ir didinti mokesčius. Žmonės reagavo mažindami vartojimą.

Ką daryti?

Reikia stebėti, kas vyksta Europoje, ir apsispręsti, ar vykdyti absoliutaus taupymo politiką, ar laikinai atidėti sprendimą dėl euro įvedimo ir bandyti per tą laiką kelti ekonomiką. Kažin, kuris scenarijus būtų geresnis? Tai būtų sunkūs sprendimai. Bet juk ir padėtis be galo sunki: baisus nedarbas, emigracija, o mes nė nebandome to stabdyti. Rimtai pamąstyti bijo ir Prezidentūra, ir Vyriausybė, ir Seimas, nes tai – rizikinga.

Mūsų šalyje stagnacija (išskyrus pradėjusį gerėti eksportą). Jeigu Vakarus užguls 2 krizės banga, atkris ir eksportas. Juk dar nesibaigė euro krizė.

Kiek gali sau padėti viena Lietuva?

Teoriškai turime du svertus: centrinį banką su sava finansų politika ir Vyriausybę su viešaisiais finansais. Tačiau, pasirinkę valiutų valdybos modelį, atėmėme iš šalies galimybę valdyti pinigų politiką. Amerika, turėdama 10 proc. bendrojo vidaus produkto deficitą, spausdina dolerius, bankai mažina palūkanų normas. Nesigaili valiutas devalvavę lenkai, ispanai. Lietuvos bankas to daryti negali ir net pasyviai stebi užgriūvančius eurus. Galų gale priimkime sprendimą: arba skubėkime į eurą, arba valdykime krizę litu.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas