P. Ignotas: tapome pavojingų atliekų kaupykla (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-02-15 14:45

Egzistuoja įvairūs teisiniai svertai, kuriais remdamosi valstybinės institucijos galėtų reguliuoti į Lietuvą patenkančių nebetinkamų naudoti ir lietuvių auksarankių vėl gyvenimui prikeliamų automobilių srautus. Tačiau valstybinės institucijos savo darbo neatlieka, konstatuoja Lietuvos autoverslininkų sąjungos prezidentas Petras Ignotas.

Kodėl Lietuvoje turime tiek daug senų automobilių?

Reikia pripažinti, kad įvairias transporto priemones lietuviai labai mėgsta ir apie jas viską išmano. 10 dešimtmetyje atsivėrus sienoms lietuviai atrado naują nišą – tą, kas Vakarų pasaulyje seniai buvo ne prabangos dalykas. Kai daug metų automobilis buvo prabanga ir geriausiu atveju galėjai tikėtis kokio nors „Žigulio“ paskyrimo. Atsivėrusios sienos leido vežti, ką nori. Savaime suprantama, kad mes, neturtinga tauta, pradėjome gabenti dėvėtus, apdaužytus automobilius, kuriuos būdami auksarankiai sutaisydavome ir važinėdavome. Ta padėtis truko ne metus, ne dvejus – tai trunka jau antrą dešimtmetį. O valstybė, matydama šią situaciją, nesiima jokių reguliavimo priemonių, kad ji būtų pakreipta tinkama linkme

Ar seni, nesaugūs, teršiantys automobiliai atitinka mūsų visuomenės interesus?

Beveik 60 proc. šalies automobilių parko yra transporto priemonės, pagamintos iki 1993 metų, jų taršos standartas yra „Euro-0“. Ir žvelgiant į tai, kiek registruojama senų automobilių ir kiek naujų, galima pasakyti, kad proporcija  yra absurdiška. Valstybei nereguliuoti tokios didelės ūkio šakos plėtros tiesiog nusikalstama. Tai ne mano vieno nuomonė.

Esate minėjęs, kad giliai valdininkų stalčiuose guli pasiūlymai, kaip būtų galima keisti šalies automobilių parko dydį, sudėtį, kaip skatinti jį atsinaujinti. Kodėl šiomis priemonėmis nepasinaudojama?

Egzistuoja terminas – politinė korupcija. Siekdami būti išrinkti politikai liaudžiai prižada labai daug, bet pažadų įgyvendinti neįmanoma. Tačiau tos priemonės, kuriomis būtų įvestas kokio nors verslo reguliavimas, tampa nepopuliarios, politikai, turintys priimti svarbius sprendimus, nenori to daryti, nes gali netekti populiarumo. Štai kodėl pasiūlymai, kaip atnaujinti šalies automobilių parką, nesvarstomi. Mūsų visuomenei reikia normalių sąlygų, paskatos įsigyti naujesnių automobilių. Galbūt dalis priemonių kurį laiką būtų nepopuliarios, tačiau laikui bėgant visuomenė suprastų jų naudą ir svarbą.

Ko turėtų imtis šalies valdžia pirmiausia tam, kad gatvėse pradėtų mažėti nesaugių, itin senų, smarkiai teršiančių automobilių?

Pirmiausia reikėtų padaryti paprastą ir aiškų dalyką, kuris nieko nekainuoja ir neturi skaudžių pasekmių. Turtingos užsienio šalys džiaugiasi, kad daugybė automobilių, kurie po eismo įvykių, kitų atsitikimų tampa nebetinkami naudoti ir išbraukiami iš šalies registro, išvežama į Lietuvą. Tokio automobilio statusas – pavojinga atlieka. O Lietuvoje mes juos priimame, suviriname, taisome, tačiau po remonto automobiliai nepatikrinami. Ir išvažiuoja į gatves skardinės dėžutės su varikliu ir ratais, be gamintojo numatytų saugos sistemų, su netvarkytais davikliais, neįrengtomis saugos pagalvėmis.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas