Pajamų lygybė rieda atgal

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Greta Jankaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-24 10:43

Spartus ekonomikos augimas bei lengvai gaunami kreditai nukreipė pasaulio dėmesį nuo fakto, kad jau 30 metų turtingose šalyse auga pajamų nelygybė. Pastaroji finansų krizė ne tik atvėrė akis, bet ir didesnę skirtingas pajamas gaunančių sluoksnių atskirtį.

Pajamų nelygybė skatina produktyvumą, verslumą. Žmonės ieško būdų, kaip peršokti griovį, skiriantį juos nuo turtingųjų, o pastarieji naudoja atliekamą turtą investicijoms. Visą dvidešimtąjį amžių atrodė, kad šis procesas veikia, ir pajamų nelygybė mažėjo, bet devintajame dešimtmetyje ši tendencija pasuko atgalios. Nors pasaulio šalių turtinė atskirtis mažėja, pajamų nelygybė turtingose valstybėse vėl pradėjo augti.

Atbulinė pavara

JAV pajamų dalis, atitenkanti turtingiausiam 0,01 proc. sudarančiam visuomenės sluoksniui, nuo 1980–ųjų ūgtelėjo nuo 1 iki beveik 5 proc. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Europoje nuo 1980 iki 2010 metų nelygybė pagal GINI koeficientą (rodantį, kokia dalis pajamų tenka 10 proc. turtingiausių visuomenės atstovų) sumažėjo vos keliose valstybėse. Daugumą jų – besivystančios Rytų Europos ekonomikos. Nelygybė minėtu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje padidėjo 4 proc., o Vokietijoje – 7,2 proc.

Per krizę pirmiausiai nukentėjo patys neturtingiausi, žemiausios kvalifikacijos asmenys. Pradėjo didėti ne tik santykinė, bet ir absoliučioji nelygybė. Į tai viso pasaulio dėmesį sutelkė nuvilniję „Užimk Volstritą“ judėjimo protestai.

Lietuvoje pajamų nelygybė, remiantis „Eurostato“, buvo sumažėjusi 2000–aisiais, bet nuo tada pradėjo augti, kol 2010–aisiais pasiekė aukščiausią Europos Sąjungos lygį. Kita vertus, 2011 metais GINI indeksas nemažai krito. Profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai galėjo lemti kitoks duomenų skaičiavimas. Nepaisant nuosmukio, Lietuvos nelygybės lygis išlieka vienas aukščiausių Europoje.

Kvalifikacijos žirklės

Dėl augančios turtingų šalių nelygybės iš dalies kaltinamos dvi pasaulinės tendencijos: globalizacija ir technologijų revoliucija. Pirmoji lėmė, kad nekvalifikuoti turtingųjų šalių darbuotojai susidūrė su didele pigios besivystančių šalių darbo jėgos konkurencija, o technologijų plėtra padidino išsilavinimą turinčių žmonių paklausą.

Pasak R. Lazutkos, nelygybę Lietuvoje taip pat lemia vadinamosios kvalifikacijos žirklės. „Yra darbo rinkos „žvaigždžių“ (mokslininkų, gydytojų, vadybininkų ar televizijos laidų vedėjų), kurios turi simbolinį kapitalą. Mažai kvalifikuotų darbuotojų algos tuose sektoriuose, kur naujos technologijos mažai pritaikomos, lieka nedidelės“, – savaitraščiui sakė ekonomistas.

Kita vertus, technologinė pažanga taip pat svarbi, pažymi R. Lazutka: „Reikia, kad daugėtų sektorių, kur reikia kvalifikuotos darbo jėgos, nes tai būtų paskata žmonėms įgyti aukštesnę kvalifikaciją.“

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas