Pamirštas kapitalo rinkų katalizatorius

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-11-10 09:05

 Skalūnų dujos ir valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi vieną bendrą bruožą – milžiniško potencialo naudą ribojantį valdančiųjų neryžtingumą.

Keli milijardai litų, plėtrai imlesnis verslas, efektyvesnis valstybės aparatas ir didesnės investicijos. Ne, tai nėra rinkimų alchemijos šūkis. Tai kapitalo rinkų Eldoradas. Dar vienas neišnaudotas Lietuvos resursas.

Deja, Lietuvos kapitalo rinkai trūksta net pavadinime užkoduoto ištekliaus – kapitalo. Įdomu tai, kad kapitalo nestokoja nei Lietuvoje veikiantys pensijų fondai, nei VVĮ. Tačiau ryžto ir galimybių pirmajam žingsniui kol kas nėra.

Kerpėjantys milijardai

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, dėl esamos situacijos Lietuvos verslas yra priklausomas nuo šalyje veikiančių bankų malonės, o ateičiai kaupiamos pensijos dirba užsienio valstybių biržose. Dar daugiau, kapitalo fondai mūsų kapitalo lygos kratosi kaip NBA žvaigždės Eurolygos.

Vos 0,5 proc. BVP (apie 590 mln. litų) siekianti Lietuvos akcijų pirkimo–pardavimo sandorių vertė keliasdešimt kartų atsilieka nuo kaimynės Lenkijos. Skirtumas pasiekia triženklius skaičius, jei bandysime apsiauti JAV ir Jungtinės Karalystės kapitalo rinkų dydžio batus.

Užpraeitą savaitę pasirodžiusiame N. Mačiulio komentare minima, kad 134 VVĮ akcinio kapitalo vertė siekia maždaug 19 mlrd. litų. Tokios sumos pakaktų visiems šalies poreikiams patenkinti bent 6 mėnesius. Teigiama, kad, išplatinus iki trečdalio penkių didžiausių VVĮ akcijų, būtų galima surinkti 1,6 mlrd. litų. Ekonomisto manymu, VVĮ galėtų tapti katalizatoriumi įpučiant gyvybės Lietuvos kapitalo rinkoms.

„Šiuo metu turime viščiuko ir kiaušinio dilemą: nėra investuotojų, nes nėra į ką investuoti, o investuoti nėra į ką, nes dėl vertybinių popierių stokos nėra investuotojų“, – „Ekonomika.lt“ pasakojo N. Mačiulis. Pašnekovas teigė, jog siekiant kapitalo rinkų gyvybės ir pensijų fondų susidomėjimo Lietuva reikia, kad kas nors „įsuktų šiuo metu tuščią ratą“.

Skatintų užsienio dėmesį

Savaitraščiui atsakymus pateikę ekspertai sutarė, kad VVĮ akcijų platinimas vietinėje biržoje suteiktų reikalingą impulsą, tačiau vien to gali ir nepakakti. Tam, kad kapitalo rinkos taptų dar vienu sraigtu Lietuvos ekonomikos garvežyje, reikia, kad būtų kam VVĮ platinamas akcijas pirkti.

Lietuvos investicinės bankininkystės įmonės „Prime Investment“ direktoriaus Dariaus Saikevičiaus nuomone, šalies kapitalo rinkos turi reikalingą naujoms bendrovėms ateiti infrastruktūrą. „Vis dėlto sėkmingų platinimų be užsienio fondų dalyvavimo įgyvendinti nepavyks“, – sakė investicinės bankininkystės ekspertas.

Bet čia ir vėl susiduriame su užburto rato problema. Stambūs investicijų fondai ieško akcijų grąžos ir likvidžios rinkos. Tačiau sunku tikėtis, kad be VVĮ impulso fondai, kurių dydis neretai viršija Lietuvos akcijų biržos apyvartą, susidomės nykštukine rinka.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas