Paprastai apie pensijas: kur padėti, kad atėjus laikui rastum?

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Balsas.lt

2012-04-10 12:58

 Visi nori būti užtikrinti, kad sulaukę senatvės galės būti ramūs dėl pastovių ir pakankamų pajamų, bet dažnam sąvokos „pensijų fondų pakopos“ ir „pensijos kaupimas“ vis dar mažai suprantamos. Kas tai yra ir kodėl verta kaupti pinigus pensijų fonde, aiškina Darius Kuzmickas, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.

Kas Lietuvoje gauna pensiją?

Daugelis žmonių susimąsto, ar sulaukę brandaus amžiaus galės tikėtis pragyvenimui reikalingos pensijos. Valstybinė socialinio draudimo sistema šiuo metu žada pensijas dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems Lietuvos gyventojams. Žinoma, jei žmogus turės reikalingą darbo stažą. Tai – vadinamoji pirmoji pensijos pakopa. 2003 metais šalia Valstybinio socialinio draudimo sistemos valstybė leido susikurti privačių bendrovių valdomiems antros pakopos pensijų fondams. Nuo tada „Sodrai“ mokesčius mokantys dirbantieji gali dalį savo sumokamų mokesčių nukreipti į savo antros pakopos asmenines sąskaitas pensijų fonduose. Šiose sąskaitose kaupdami ir investuodami dalį „Sodrai“ sumokamų lėšų, t.y. be jokių papildomų asmeninių įmokų, jau dabar gali pensiją gauti iš dviejų šaltinių. Taip kaupti pensijai verta daugumai dirbančiųjų. Todėl 2011 m. pabaigoje antros pakopos pensijų fonduose savo pensijai kaupė per 1 mln. Lietuvos gyventojų, o jų santaupos sudarė apie 4 mlrd. litų.

Egzistuoja ir savanoriškas trečios pakopos pensijų kaupimas. Jis menkai kuo skiriasi nuo antros pakopos pensijų fondų, bet pinigus į trečios pakopos pensijų fondus turi sumokėti pats žmogus. Tiesa, valstybė taiko gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą– ja siekiama pritraukti kuo daugiau dalyvių į trečios pakopos pensijų fondus. Mat praeitų metų pabaigoje trečios pakopos pensijų fonduose kaupė tik 26 tūkst. žmonių, o jų sąskaitose buvo per 90 mln. litų. Retas gyventojas nori pats prisidėti prie savo pensijos kaupimo.

Ko laukti iš kiekvienos pensijų pakopos?

Pirmoji pensijos pakopa– tai „Sodros“ pensija, valstybės žadama kiekvienam ir kiekvienai, kurie turi privalomą darbo stažą, bent 15 metų. Pirmoji pakopa šiuo metu yra didžiausia pensijų sistemos dalis. Per 2011 metus pirmojoje pensijų pakopoje buvo priskaičiuota per 7,7 mlrd. litų pensijų išmokų. Senatvės pensijas turėjo teisę gauti per 700 tūkst. asmenų. Pirmosios pakopos pensijos dydis labiausiai priklauso nuo šalies ekonominės gerovės bei politikų sprendimų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad 2011 m. pabaigoje „Sodros“ paimtų paskolų suma siekė 7,6 mlrd. litų.

Taigi dirbantys ir mokantys numatytus mokesčius „Sodrai“ gyventojai, dar nesulaukę pensinio amžiaus, gali rinktis antrąją ir trečiąją pensijų pakopas. Svarbu tai, kad antrą pakopą pasirinkęs dirbantysis praranda teisę į dalį „Sodros“ pensijos. Tačiau pagrindinė – valstybės garantuojama „Sodros“ pensijos dalis lieka. Be to, išlieka ir visos kitos valstybinio socialinio draudimo garantijos – nedarbingumo, ligos, motinystės atvejais. Šiuo metu vidutinė „Sodros“ senatvės pensija siekia per 800 Lt.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas