Partijų negalia smukdo Lietuvą

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Vytautas Radžvilas / Žurnalas „Miškai“

2013-06-25 07:09

Mūsų valstybės politinę raidą klampina jau daug metų gilėjanti vidinė partijų krizė. Pastaruoju laikotarpiu dominuojančios ir valdžią besidalijančios kelios partijos faktiškai virtusios tipiškomis posovietinėmis nomenklatūrinėmis partijomis. Kiekvieną jų sudaro tarytum dvi partijos: eiliniai nariai, atliekantys statistų vaidmenį įvairiuose renginiuose, pirmiausia suvažiavimuose, nudirbantys „juodą“ darbą rinkimų kampanijų metu, ir partinis elitas, viršūnėlė – apie dvidešimt asmenų, vis tie patys automatiškai atsirandantys rinkimų sąrašų viršuje, be kaitos ir konkurencijos.

Partijos susidvejinimas buvo gerai matomas Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose balandžio mėnesį. Tie rinkimai buvo simptomiški, jie parodė ne tik šios vienos partijos problemas. Galima numanyti, kodėl Vytautas Landsbergis nusprendė iškelti savo kandidatūrą šiuose rinkimuose: matyt, jis suvokė, kad partijos nomenklatūrizacijos procesas nuėjo pernelyg toli. Tačiau V. Landsbergio šalininkams ir gerbėjams nevertėtų per daug krimstis dėl rinkimų rezultatų: tapęs pirmininku, vargu ar jis pajėgtų iš esmės pakeisti situaciją partijoje. Šių rinkimų svarba nebent ta, kad jie galutinai atskleidė partinės nomenklatūros santykį su partijos kūrėju. Per 20 nepriklausomybės metų V. Landsbergio asmenybė ir autoritetas turėjo didelės reikšmės. Vaizdžiai tariant, jis buvo svarbiausias balsų „tiekėjas“ per rinkimus. Bet kai nomenklatūra pagaliau paskaičiavo, kad šis resursas išsisėmė, ji nusigręžė nuo jo ir ėmė atvirai žaisti savo žaidimą.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais ėmė kurtis įvairios partijos, lyg ir radosi daugiapartinė sistema. Deja, tas procesas neišsivystė iki geidžiamo galutinio rezultato, ilgainiui jis buvo ne tik sustabdytas, bet netgi pasisuko atgal. Mūsų politiniame gyvenime įsivyravo kelios vadinamosios sisteminės partijos, tačiau juo toliau, tuo akivaizdžiau, kad toji sisteminė partinė struktūra tampa vis negyvybingesnė, netenkinanti ne tik visuomenės ir valstybės poreikių, bet ir nemažos dalies pačių partijų narių. Daugelis politologų kalba, kad Lietuvoje turi nusistovėti dvipartinė sistema, tačiau galima prognozuoti ir priešingą tendenciją. Gali prasidėti partijų skilimo procesai, jei iš jų išsiskirs, pavadinčiau, sveiki branduoliai – žmonės, kurie eis tikrai šiuolaikinių demokratinių partijų kūrimo link. Tačiau ar tai realiai vyks, dar anksti kalbėti.

Lietuvos politinių partijų ideologinius skirtumus apibūdinti sudėtinga. Per du nepriklausomybės dešimtmečius čia susidarė tikra painiava, ir už tai galima iš dalies „padėkoti“ mūsų politologams. Kartais net stebina, kaip lengvai jie taiko terminus pagal partinę priklausomybę – „socialdemokratai“, „konservatoriai“, „liberalai“ ir pan. Net nebandoma kelti klausimo, iš ko Lietuvoje galėjo atsirasti socialdemokratų partija, jeigu taip besivadinančios partijos šerdį ir daugumą sudaro buvusieji komunistai, o šie visada negailestingai persekiojo tikruosius socialdemokratus. Jei kalbėsime apie konservatorius – tai konservatizmas yra šiuolaikinė ideologinė doktrina ir politinė filosofija, kuri sovietų laikais Lietuvoje praktiškai buvo nežinoma. Kaip galėjo atsirasti partija tokiu pavadinimu, jei absoliuti dauguma tos partijos narių iš tiesų neturi nuovokos, kokiai ideologijai jie atstovauja?

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Radžvilas

Žurnalas „Miškai“

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas