Pasaulio (ne)tvarka ir demokratijos kaina

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Irma Baranauskaitė / Geopolitika

2011-04-24 21:00

Siekdamos pasaulyje įvesti tam tikrą, dažniausiai sau patogią ir priimtiną tvarką valstybės dažnai žaidžia politinius žaidimus, kad ir nulinės sumos žaidimą. Jos yra parengusios ir dar parengs daugybę paktų, susitarimų dėl energetikos ar saugumo, žmogaus teisių ar prekybos. O tai, kas turėjo būti slapta, paviešins naujas J. Assange ar kita „WikiLeaks“ forma. Šiame kontekste ypač svarbios Georgo Sorenseno įžvalgos, išdėstytos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kovo mėnesį skaitytose paskaitose „Pasaulio tvarka 2011“ bei „Demokratija ir demokratizacija“, kuriomis ir paremtas šis straipsnis. G. Sorensenas yra tarptautinės politikos ir ekonomikos profesorius, šiuo metu dirbantis Arhuso universitete (Danija).

G. Sorensenas pradeda nuo to, kad pagrindiniai pasaulio tvarkos vienetai yra valstybės, kurios vystosi panašiomis arba skirtingomis kryptimis. Nuo valstybės sąvokos yra neatsiejama pilietybė, visuomenė ir jos vieta valstybėje. Tačiau siaurąja prasme valstybė yra suvokiama kaip valdžia ar režimas. Tai buvo ypač akivaizdu šaltojo karo metais, kai beveik visas pasaulis buvo pasidalijęs į Rytų ir Vakarų aljansus. G. Sorensenas mini įvairias pasaulio tvarkos etiketes, tokias kaip „konfliktas“, „istorijos pabaiga“, „sugrįžimas“, „karas su terorizmu“, „artėjanti anarchija“. Kaip ten bebūtų, pasaulio tvarka turėtų suteikti vadinamąją „gero gyvenimo“ galimybę, kuri daugumai reiškia pasiturimą gyvenimą, laisvę, išsilavinimą. Daugelis girdėjome S. Huntingtono civilizacijų konflikto teoriją apie konfliktą tarp Vakarų ir likusio pasaulio, pabrėžiančią destruktyvų radikalaus islamo vaidmenį. Šią teoriją galima kvestionuoti, bet tautų kultūros ir identiteto skirtumai gali privesti prie rimtų konfliktų. Todėl toks svarbus yra stabilumo palaikymas bent jau balansuojant tarp karo ir taikos.

Čia pažymėtina taikaus konfliktų sprendimo galimybė, tarptautinės institucijos, bendros valstybių pripažįstamos vertybės, didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė. Dėl šių dalykų karas tarp konsoliduotų tautinių valstybių nėra labai tikėtinas, o sienos iš esmės yra gerbiamos. O akivaizdus įtemptų valstybių santykių ir susiskaldymo šalių viduje pavyzdys yra Artimieji Rytai. Tarkim, Libijos sukilėliai kovoja už savo kaip laisvų žmonių teises, gina gražius idealus ir kaip jų siekiamybė galėtų būti nurodoma demokratija. Tačiau kovotojai neturėtų pamiršti, kad pradiniame taške demokratija nėra tiesiausias kelias į ekonominį augimą ir gerovę. Aišku, galima pasipelnyti iš valstybių ekonominės ar politinės tarpusavio priklausomybės, bet silpnos valstybės dažnai neturi ko pasiūlyti. Net ir gana stabilios demokratijos susiduria su nekilnojamojo turto kainų burbulais, o dabartinės krizės akivaizdoje ir su valstybės skola. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kurie siekia galimybės žengti pirmuosius žingsnius į demokratiją.

Straipsnio puslapiai:

- Irma Baranauskaitė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas