Pasienio muilo opera


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-10-02 07:02

 Kiekvienas bent vieną savo gyvenimo popietę leidęs prie lietuviškos televizijos, žino tipinį ispanakalbių muilo operų vaizdą – amžinai mylinti, tačiau kartu negalinti būti pora. Vienas nežino, už ką yra baudžiamas, kitas – kodėl iš viso baudžia, tačiau jaučia, kad taip reikia.

Pastarųjų savaičių Lietuvos ir Rusijos meilės drama labai primena minėtą situaciją: Lietuva tarsi sutrikusi mergelė nesupranta, kodėl jos dovanos tinka griežčiausius saugumo reikalavimus pasaulyje keliančiai Europai, bet netinka Rusijai. Maskva, it išdidus plantacijų baronas, nesiteikia pasakyti, už ką lieja įsiūtį.

Skirtingai nei didžiosios Rytų kaimynės, Europos Sąjungos patikros daromos ne tik tada, kai vyksta derybos dėl strateginių išteklių kainos ar tarpininkaujama, padedant vienai didžiausių Europos valstybių bent dviem žingsniais nutolti nuo pliktelėjusio komunisto statulomis puoštų aikščių senosios Europos link. Briuselis mėgsta nuoseklumą.

Naftos plantacijų baroną žeidžia politinės nykštukės noras pagaliau užbaigti du dešimtmečius besitęsiančias energetines skyrybas ir turto dalybas. Negana to, Vilnius kerta ten, kur skauda labiausiai – padedamas Stokholmo arbitražo kuria precedentą. Ar negali būti taip, kad nostalgijos gniaužtų sukaustytas Rusijos politinis elitas baiminasi, jog pasikartos 1990 metų scenarijus, kai paskui durimis trenkusią Lietuvą seks ir kiti?

Žinoma, galima save įtikinėti, kad kaimynės sprendimai susiję su tarptautinio vežimo sistemos pokyčiais, kuriais Rusija bandys taikyti dvigubą apmokestinimą. Vis dėlto įdomu, kodėl bandomuoju triušiu tapo ne kas kitas, o prie Europos vairo stovinti Lietuva, kuri prieš 5 metus sulaužytas ekonomines kojas gydosi būtent eksportu.

Sakysite, ko gi milžiniškai valstybei baimintis prie Baltijos jūros stūksančio nykštuko gnaibymosi? Tačiau 5 mlrd. litų vertės ieškinys bei labai konkreti Lietuvos retorika duria ten, kur sužeistam žvėriui skaudžiausia.

Kaip ilgiausiai Rusiją nuo Stalino dienų valdantis politikas juo tikintiems stambiesiems verslininkams paaiškins, kodėl nesugebama susitvarkyti ne tik su viduje nuolat augančiu visuomenės nepasitenkinimu, recesijos alsavimą jaučiančia ekonomika ir „bėgančiomis“ Kijevo žemėmis, bet dar ir su nuolatos pagalius į ratus kaišiojančiu Vilniumi, apsiginklavusiu arbitražais ir Europos Komisijos parama.

Būtent todėl galima lengviau atsipūsti, nes lietuviškas pienas bei mėsa, kaip buvo, taip ir yra aukščiausios kokybės. O kumščio trankymu į stalą politikos niuansus sprendžianti Maskva griebiasi šiaudo ir imasi senų triukų. Malonu, kad Marijos žemės verslininkai pratę prie netikėtumų ir ras patikimesnes rinkas.

- Redakcijos skiltis

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas