Plona riba tarp sporto ir politikos

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-08-01 11:48

Londone startavo vasaros olimpinės žaidynės. Tai gera proga pakalbėti apie sporto ir politikos santykį, prisimenant, kad, pavyzdžiui, 2008 m. Pekino olimpiados atidarymo metu prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas. Ši tema turi keletą dėmesio vertų aspektų.

Pirma, šaltojo karo metais sportas tapo dviejų sistemų priešpriešos įkaitu. 1979 m. Sovietų Sąjunga įvedė kariuomenę į Afganistaną ir JAV kitais metais kartu su kitomis Vakarų valstybėmis boikotavo Maskvos olimpines žaidynes. 1984 m. Los Andžele nebuvo jau SSRS ir kitų socialistinio bloko šalių sportininkų. Tokie politikų sprendimai tapo tikra asmenine tragedija ir Vakarų, ir sovietinio bloko sportininkams, nes dažnai jie turi tik vieną olimpinį šansą. Maža to, tuomet buvo iškilusi rimta grėsmė visam olimpiniam judėjimui, bet katastrofos neįvyko.

Šiandien šaltasis karas jau istorija, bet principingumas niekur nedingo. Pavyzdžiui, 1972 m. buvo organizuota garsi ledo ritulio mačų tarp SSRS ir Kanados rinktinių serija. Tuomet kiekvienai pusei buvo svarbu įrodyti savo (savo sistemos) pranašumą, tačiau ir šiuo metu rungtynės tarp komandų ne mažiau principinės (Rusijoje sakoma, kad galima pralaimėti turnyrą, bet nugalėti Kanadą). Taip pat negalima nepaminėti „Žalgirio“ ir CSKA krepšinio kovų Sovietų Sąjungos čempionate, kurios lietuviams reiškė kovą už tapatybę ir laisvę. Šiandien Lietuva laisva, tačiau kai aikštelėje susitinka šie klubai ar Rusijos ir Lietuvos krepšinio rinktinės, istorinės konkurencijos kvapas vis dar tvyro ore (tas pats pasakytina ir apie buvusios Jugoslavijos respublikų sportinę konkurenciją). Iš tos pačios serijos ir istorija su D. Rimšaite, kuri tapo Rusijos piliete ir kuriai Lietuva neleido dalyvauti Londono olimpiadoje. Tam mūsų valstybė turėjo teisę, bet įdomu: jeigu vietoj Rusijos būtų Amerika, su kuria Lietuvos santykiai yra visiškai kitokie, ar Nacionalinis olimpinis komitetas pasielgtų lygiai taip pat?

Antras momentas, neigiamai siejantis sportą ir politiką, yra terorizmas. Šiuo atveju iš karto ateina į galvą 1972 m. Miuncheno tragedija su Izraelio atletais (beje, SSRS sportininkams buvo uždrausta dalyvauti aukų atminimo ceremonijoje, nes šalies santykiai su Izraeliu tuo metu buvo įtempti, tai puikiai parodo visą sporto politizacijos absurdą). Olimpiada ar koks kitas didžiulis sporto renginys yra puiki proga išgarsinti savo idėją pasaulio mastu, ar tai būtų reklama, ar teroristinė ideologija. Todėl po Miuncheno tragedijos olimpiniam saugumui skiriamas ypatingas dėmesys. Londone dėl to net kilo skandalas, nes kariškiai be konsultacijų su gyventojais pastatė ant gyvenamųjų namų stogų priešlėktuvinės gynybos sistemas. Kai kurie anglų pilietinio judėjimo aktyvistai įžvelgė tokiame veiksme pilietinių laisvių apribojimus, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas