Po referendumo Kryme – trys galimi scenarijai (1)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2014-03-17 11:37

Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas. Tačiau vienai valstybei – Rusijai – šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolimesniems veiksmams. Kokie galimi ateities scenarijai ir jų poveikis Lietuvos ekonomikai?

Labiausiai tikėtinas scenarijus – Ukraina ir Vakarų valstybės matys Krymą kaip prarastą regioną, o sankcijos Rusijai apsiribos žodiniu pasmerkimu ir selektyviais apribojimais kai kuriems Kremliui artimiems asmenims ir įmonėms. Po referendumo finansų rinkose išliekanti sąlyginė ramybė – rublis ir kiti rizikingesni aktyvai kainuoja panašiai kaip ir praėjusią savaitę – rodo, kad investuotojai nesitiki nei karinio konflikto, nei rimtesnių ekonominių sankcijų.

Vis tik darosi akivaizdu, kad Ukrainos krizė greitai išspręsta nebus, o Rusijos ekonomika dėl neigiamų kapitalo srautų, mažesnių investicijų bei padidėjusių palūkanų šiemet greičiausiai beveik neaugs. Pastaruosius kelerius metus Rusijos ekonomika vis dar augo dėl sparčiai didėjusio privataus sektoriaus kreditavimo, tačiau šiemet šio augimo veiksnio jau nebebus. Rusijos ekonominis gripas greičiausiai neaplenks ir kitų NVS šalių. Turint omenyje didelę rytų rinkų integraciją, lėtesnio augimo greičiausiai joms išvengti nepavyks.

Pernai Lietuvos eksportas į NVS šalis augo 13,5 procento – buvo eksportuota prekių už 26,8 milijardus litų, o tai sudarė 31,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Be to, nereikėtų užmiršti, kad Rusija gali nuspręsti taikyti atsakomąsias priemones Vakarų valstybėms, pirmiausiai toms, kurioms politiškai motyvuotas sankcijas sėkmingai taikė ir praeityje – Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Visa tai reiškia, kad Lietuvos eksportas į NVS rinkas šiemet jei ir didės, augimas greičiausiai bus gerokai kuklesnis. Tačiau labiausiai tikėtina, kad bendras poveikis Lietuvos ekonomikai bus ribotas ir gali siekti tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto lėtesnį BVP augimą.

Galimas ir antrasis, rimtesnės konfrontacijos scenarijaus. Ukrainos armijai bandant pasipriešinti Krymo aneksijai, Rusijos interesai ir kariniai veiksmai gali apimti ir didesnę Ukrainos dalį – tačiau jo tikimybė yra daug mažesnė. Klostantis tokiam scenarijui, Vakarų valstybės jaustų didesnį spaudimą padėti Ukrainai, tačiau greičiausiai tai nebūtų karinė intervencija. Pagalba apsiribotų materialinės pagalbos suteikimu Ukrainai, Rusijos dalyvavimu tarptautinėse institucijose apribojimu ir platesnio masto ekonominėmis sankcijomis.

Tokios sankcijos yra labiau tikėtinos iš JAV, nei iš ES dėl pastarosios itin didelės energetinės priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių – maždaug trečdalis visų sunaudojamų dujų ir naftos yra importuojama iš Rusijos, o trumpuoju laikotarpiu šio tiekimo šaltinio pakeisti nepavyktų. Svarbu ir tai, kad ES pirmiausia yra ekonominė sąjunga, o ne tarptautinė institucija, siekianti taikos ir demokratinių vertybių sklaidos už jos ribų. Griežtų sankcijų tikimybę mažina ir tai, kad ES ekonominis karas su Rusija būtų labai nevienodai jaučiamas skirtingose ES valstybėse. Kai kurioms energetiškai nepriklausomoms ir mažai su Rusija prekiaujančioms valstybėms jis būtų nereikšmingas, o kitas galėtų rimtai sukrėsti. Vokietijos Rytų Europos Ekonominių Santykių Komitetas skaičiuoja, kad 300 tūkst. Vokietijos darbo vietų ir 6200 įmonių yra priklausomos nuo ekonominių santykių su Rusija. Lietuvai, kurios penktadalis eksporto tenka Rusijai bei išlieka beveik šimtaprocentinė energetinė priklausomybė nuo šios šalies, toks scenarijus reikštų gilų ekonominį nuosmukį.

Teoriškai įmanomas ir trečiasis scenarijus – Rusijos veiksmų plitimas visoje Ukrainoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, vedantis prie Vakarų valstybių karinės intervencijos. Tačiau tokio scenarijaus tikimybė yra pernelyg maža, todėl diskutuoti apie jo pasekmes Lietuvai vargu ar verta.

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas