Pramonininkai: buvome priversti rinktis „Snorą“ (1)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Atnaujinta:2012-02-08 11:09

Evelina Povilaitytė / Ekonomika.lt

2012-02-08 10:56

Pramonininkai skaičiuoja, kad banko „Snoras“ bankrotas turėjo įtakos 14 proc. Lietuvos pramonės sektoriaus įmonių. Kai kurių sektorių įmonės teigia, kad neturėjo alternatyvos rinkdamosi bankų paslaugas.

Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, labiausiai nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo maisto pramonės (21 proc.) ir medienos pramonės (32 proc.) įmonės.

„Bankrotas strigdė įmonių plėtros planus bei investicijas, jos vėlavo atsiskaityti ne tik su tiekėjais, bet ir su savo darbuotojais. Strigo ir klientų atsiskaitymai, nukentėjo ir kai kurių įmonių bendra finansinė padėtis. Bet svarbiausia, kad krito įmonių lūkesčiai, o regionuose, kuriuose „Snoro“ plėtra buvo gana didelė buvo jaučiamas vidaus vartojimo sumažėjimas“, - pasakojo A. Izgorodinas.

Pramonininkų atsovas Vyriaysybėje bei „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijoje Šarūnas Birutis sako, kad atsižvelgiant į dabartinę padėtį, iš Lietuvos dings apie 2 mlrd. litų.

„Tai ir nedrausti indėliai, ir visi kiti negrąžinti pinigai. Tai įmonių, viešojo sektoriaus pinigai. Pavyzdžiui, viešasis sektorius šiame banke laikė apie 400 mln. litų ir tik nedidelė dalis šių lėšų buvo grąžinta. Kitos dingo iš Lietuvos ekonomikos. Tad bankroto įtaka visai Lietuvos ekonomikai yra gana didelė, nes mes ir taip brangiai skolinamės, o dar skolinomės papildomai draustiems indėliams grąžinti – visa tai kainuos mokesčių mokėtojams“, - teigia Š. Birutis.

Jis neneigia, kad dalis banke laikyto kapitalo yra atėjęs iš Rusijos, tačiau nemažai lėšų buvo ir Lietuvos įmonių.

„Banko kreditoriai lietuviai nėra linkę viešintis ir greičiausiai dėl visuomenėje formuojamos nuomonės, kad šiame banke lėšas laikyti galėjo tik ekonomikos neišmanantys asmenys“, - sako. Š. Birutis.

Jam pritaria ir asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimondas Beinortas. Pasak jo, medienos pramonės įmonės tiesiog neturėjo alternatyvos, kur laikyti lėšas ir gauti kreditus.

„Taip, vyrauja tokia nuomonė, kad tie, kurie laikė lėšas „Snore“, turi problemų su verslo administravimo išmanymu. Tačiau mes jau seniai kalbėjome apie tą problemą, kad krizės laikotarpiu skandinaviški bankai galima sakyti pasitraukė iš šalies ekonomikos. Tačiau pagal mūsų įstatymus, su pagrindiniais žaliavos tiekėjais – valstybiniais miškais – turime atsiskaityti per 15 dienų. Tad be bankų sektoriaus medienos sektorius tiesiog neišgyventų“, - teigia R. Beinortas.

Būtent dėl šios priežasties, anot asociacijos direktoriaus, didelė dalis įmonių vadovų turėjo rinktis tuos bankus, „kurių reputacija, švelniai tariant, nebuvo nupoliruota“.

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas