Prasiskolinusi ir praskolinta Lietuva (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2010-10-04 15:43

Eugenija Grižibauskienė / Ekonomika.lt

2010-10-04 12:50

Rudeniop Lietuva vėl pradėjo aktyviai klimpti į skolas.Vos prieš savaitę neskelbiamomis palūkanomis ir neįvardijamam terminui Lietuva pasiskolino dar 75 mln. eurų (259 mln. litų). Ir tai ne riba.

Jau pernai po premjero ir finansų ministro kelionių už jūrų marių, supratome, kad į skolas įklimpome iki ausų. O Finansų ministerija ir toliau nesnaudžia – šiemet skolos kuprą žada padidinti dar 11,5 mlrd. litų.

Sėdome ant tiksinčios bombos, nes sunkmečio nualinta Lietuva jau po metų turės grąžinti pirmąją didelę, beveik 4 mlrd. siekiančią skolą.

Kamuolys rieda

Kai praėjusius metus baigėme su 26 mlrd. litų skolos našta, finansų analitikai ragino ties šia riba ir sustoti. Pasak jų, beatodairiškai didindami valstybės skolą, ateities kartas įstumsime į nepavydėtiną padėtį, be to, krizę išgyvenančiai šaliai bus gerokai sunkiau stotis ant kojų.

Tačiau kamuolys rieda toliau. Jau šią savaitę vieno pilietiško asmens sukurtas valstybės skolos skaitiklis (2g.lt) suskaičiavo beveik 34 mlrd. litų sumą – per mėnesį ji ūgtelėjo beveik 2 mlrd. litų ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienam gyventojui tenkanti skolos dalis perkopė 10 tūkst. litų ribą. Vien tik palūkanoms kiekvienas iš mūsų turės pakloti 500 Lt.

Vienintelis valdžios skolos grąžinimo šaltinis – Lietuvos verslo ir dirbančiųjų gyventojų sumokami mokesčiai. Vienam dirbančiajam tenkanti skolos dalis jau yra apie 25 tūkst. litų, o 2009 metų pradžioje ji tesiekė 11,5 tūkst.

Liūdna ateitis

Laisvosios rinkos instituto ekspertę Kaetaną Leontjevą gąsdina valstybės skolos augimo mastas.

K. Leontjevos nuomone, didžiausia blogybė, kad kol kas nėra plano, kaip valstybė grąžins skolas. „Norint atiduoti skolas, reikės arba didinti mokesčius, tikintis, kad bus surinkta daugiau lėšų, arba turės būti vykdomi dabar nedaromi taupymai. Kuo didesnė skola, tuo brangiau kainuoja jos tvarkymas. Skolas atiduoti bus vis sunkiau, todėl geriausia jau dabar mažinti biudžeto išlaidas“, – pažymėjo ekspertė.

Pasak jos, taip ir neteko išgirsti valdžios pozicijos, iš kokių pinigų grąžinsime skolas. Toliau, nei ši diena, pašnekovės nuomone, neplanuojama.

Tiesą sakant, mūsų laukia liūdna ateitis. Juk vis daugiau mokesčių teks skirti skolos grąžinimui ar jos perfinansavimui, palūkanų mokėjimui ir vis mažiau pinigų liks kitoms išlaidoms, dėl kurių dabar ir yra skolinamasi. Vadinasi, tiesiog būtina kažkokiu būdu sutraukti viešąjį sektorių“, – kalba ekspertė.

Milijardai palūkanoms

Seimo narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs: ši valdžia skolinasi taip drąsiai, nes jei skolų grąžinti nereikės. „Jos atiteks kitoms kelioms vyriausybėms, kurios bus po to“, – teigia politikas.

Labiausiai, teigia jis, nerimą kelia palūkanos, kuriomis skolinasi vyriausybė. O taip pat faktas, kad pasiskolinti pinigai neatneša jokios naudos verslui, kuris galėtų mokėti daugiau mokesčių ir būtų sukurta daugiau darbo vietų.

Straipsnio puslapiai:

- Eugenija Grižibauskienė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas