Privačiose medicinos įstaigose kyla panika (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Evelina Povilaitytė / Ekonomika.lt

2013-02-21 13:40

Privačių medicinos įstaigų atstovai sako pradedantys panikuoti girdėdami sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pasisakymus viešumoje. Jei ministras įgyvendintų savo sumanymus, anot verslininkų, pacientai netektų teisės rinktis, mažėtų investicijų lygis, o kai kurios privačios medicinos paslaugas teikiančios įmonės žlugtų.

Tokį savo nerimą šiandien susitikime su žiniasklaida išsakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų (LPSPA), Nacionalinės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat Nacionalinės privačių ligoninių asociacijos atstovai.

LPSPA prezidentas Laimutis Paškevičius sako, kad nuo metų pradžios privačios medicinos įstaigos nepratęsė sutarčių su Valstybine ligonių kasa, nors šiuo metu teikia paslaugas, kurios pagal dabartinę tvarką yra kompensuojamos valstybės, besivildamos, kad už jas bus atsiskaityta. Jis pasakoja, kad paprastai tokiu metu privačios medicinos įstaigos jau turėdavo preliminarias sutartis, o jas pasirašydavo kovo mėnesį. Paklaustas, ar Valstybinei ligonių kasai nepratęsus tokių sutarčių su medicinos verslo atstovais šiemet, išlaidas, patirtas už suteiktas paslaugas, verslininkai nurašys nuostoliams, jis tvirtino neatmetantis galimybės, kad bendrovės kreipsis į teismą.

„Kai kuriose anksčiau sudarytose sutartyse yra numatyta, kad jų nepratęsus bus kompensuojama dalis iki tol suteiktų paslaugų. Kitos bendrovės gali kreiptis į teismą, nes nebuvo užtikrinti jų teisėti lūkesčiai“, - aiškina jis.

Žlugs ne visi

Ne visų privačių medicinos įstaigų laukia vienodas likimas, jei jos būtų išbrauktos iš nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos. Didžiuosiuose miestuose veikiantys medicinos centrai ir klinikos pagrindinę dalį pajamų stengiasi gauti iš tiesioginės savo veiklos, kurios paslaugų valstybė nekompensuoja. L. Paškevičius teigia, kad pavyzdžiui, jo vadovaujamo „Medicinos diagnostikos ir gydymo centro“ pajamų dalis, gaunama už valstybės kompensuojamas paslaugas sudaro apie 20 proc. visų pajamų. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinio direktoriaus patarėja Ieva Rasimaitė tvirtina, kad didžiąją dalį pajamų įstaiga gauna iš medicinos turistų.

Tuo tarpu konsultacinių klinikų tinklo Druskininkuose, Alytuje bei Šilutėje „Medea“ vadovė Jūratė Dambravienė sako, kad be pajamų už kompensuojamas paslaugas iš valstybės, įmonei tektų užsidaryti. Ji patvirtino, kad jau dabar galvoja apie galimybę verslą parduoti.

„Jau anksčiau esame pardavę dalį savo verslo, nes supratome, kad tiesiog nepajėgiame tiek visko padaryti. Tačiau dabartinė ministro retorika mums kelia paniką, jau dabar esame sustabdę savo planines investicijas, kurių vertė apie 2,5 mln. litų. Nors ir sutartis su bankais esame pasirašę, bet net ir jie mūsų klausia, kad dabar bus. Mes patys nežinome“, - pasakoja ji ir patvirtina, kad išbraukus privačias medicinos įstaigas iš nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos labiausiai nukentėtų regionų pacientai, nes jie galimybės rinktis neturėtų visai.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas