Priverstinis absolventų nedarbas


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2019-10-15 07:24

Kaetana Leontjeva / LLRI blog'as

2010-08-27 17:45

Aptarinėjant stojimus į universitetus, kokią profesiją rinktis ir kodėl dalis studentų išvažiuoja mokytis į užsienį, negalima pamiršti ir tų jaunuolių, kurie niekur neįstojo arba po mokyklos ar universiteto baigimo nusprendė dirbti, tačiau darbo dar nerado. Nuo rugsėjo 30 d. šie jaunuoliai nebebus valstybės lėšomis draudžiami privalomajam sveikatos draudimui, jei neužsiregistruos Darbo biržoje, todėl pagal dabar galiojančią tvarką privalės patys mokėti 72 Lt/mėn. PSD įmokas.

Privalomos įmokos gali tapti tikru akmeniu po kaklu ir taip sunkioje padėtyje esantiems jaunuoliams, bandantiems susirasti darbą. Priminsiu, kad jaunimo nedarbas Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį pasiekė 37,1 proc. Negana to, kad nerandi darbo, tau iškart pradeda suktis mokesčių skaitiklis. Valdžia siūlo ir legalų būdą išvengti mokesčių mokėjimo – užsiregistruoti Darbo biržoje. Kaip teigiama Darbo biržos publikacijoje “Lietuvos darbo rinka 2010/07”, “Birželio pabaigoje prasidėjęs universitetus, kolegijas bei profesines mokyklas baigusių jaunuolių antplūdis į darbo biržą tęsėsi ir liepą. Per mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 7,7 tūkst. absolventų.” Tai yra keturis su puse karto daugiau nei tą patį laikotarpį 2008 m. ir 33 proc. daugiau nei pernai. Tokiu būdu jaunuolio CV laiko tarpą tarp mokyklos ar universiteto baigimo ir pirmo darbo valstybė užpildo ne itin patraukliu įrašu “Oficialiai registruotas bedarbis”.

LLRI yra pasiūlęs, kad iš draustos į nedraustą kategoriją pereinantys žmonės turėtų patys pasirinkti, ar jiems reikalingas sveikatos draudimas. Savo apsisprendimą jie deklaruotų per vieną mėnesį po perėjimo iš vienos kategorijos į kitą. Šiuo atveju studijas baigęs žmogus pats spręstų, ar jam reikalingas sveikatos draudimas, vietoje prievolės mokėti po 72 Lt/mėn net ir neturint jokių pajamų. Savanoriškų elementų įvedimas į sveikatos draudimo sistemą panaikintų tragikomiškas situacijas, kuomet vos baigęs mokytis ar studijuoti esi verčiamas skubėti į darbo biržą.

 

- Kaetana Leontjeva

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas