PSD diferencijavimas – geri norai, blogos priemonės


Fotodienos nuotr.

Emilis Ruželė / Ekonomika.lt

2013-07-11 14:25

Europos Sąjungos sveikatos ministrai jau antrą dieną iš eilės renkasi Vilniuje spręsti įvairių klausimų susijusių su sveikatos sistemų tvarumu, jaunimo rūkymo ir kitomis problemomis. Kaip tik prieš pora mėnesių Lietuvos sveikatos politikos formuotojams kilo mintis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas diferencijuoti atsižvelgiant į žmonių gyvenseną ir mitybą.

Sveikatos apsaugos ministras savo ruožtu ragina visus ne tik stebėti, bet ir aktyviai prisidėti prie sveikatos apsaugos politikos. Taigi, kokie argumentai už ir prieš siūlymus taikyti didesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas nesveiką gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms?

Pirma, statistinis sveikatai žalingo gyvenimo būdo ir didesnių išlaidų sveikatos apsaugai ryšys nėra pakankamas argumentas taikyti mokestines priemones individualiais atvejais, nes sveiko gyvenimo būdas ir mitybos įpročių apibrėžimai visuomenėje ir akademinėje bendruomenėje yra vertinami labai įvairiai. Aplinkos poveikis ir genetiškai nulemtos tendencijos gali turėti žymų poveikį žmogaus sveikatos būklei, todėl kiekvienu individualiu atveju ryšys tarp sveikatos problemų ir gyvenimo būdo gali būti labai įvairus.

Antra, privalomo sveikatos draudimo įmokų diferencijavimas nėra pritaikytas nei vienoje pasaulio valstybėje, o kitos mokestinės priemonės nutaikytos į žmonių mitybos įpročius taip pat nėra veiksmingos. Tai, pvz., iliustruoja Danijos „riebalų” mokesčio įvedimo ir atšaukimo patirtis.

Trečia, PSD įmokų diferencijavimas dabartinėje privalomo sveikatos draudimo sistemoje sukeltų daug nenumatytų pasekmių - susikurtų nauja erdvė korupcijai, priemonės įgyvendinimas pareikalautų papildomų lėšų iš biudžeto, t.y. iš kiekvieno mokesčių mokėtojo (!).

Sutinku - išsikelti sveikesnės visuomenės tikslai iš tiesų yra kilnūs, tačiau PSD įmokų diferencijavimas būtų realybėje neįgyvendinamas arba šiurkščiai pažeistų žmogaus privatumą ir orumą.

- Emilis Ruželė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas