PVM lengvatų galvosūkis (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Kęstutis Lisauskas / Ekonomika.lt

2013-02-21 14:02

Dalis šiuo metu egzistuojančių PVM lengvatų – toleruotinos. Kitos valdžios svarstomos PVM lengvatos, pavyzdžiui kai kuriems maisto produktams, šildymui, kultūriniams renginiams ar viešbučiams, reikš daugiau atskirų sektorių subsidijavimą nei paramą specifinėms vartotojų grupėms ir teigiamo efekto joms ar valstybės biudžetui neturės.

Iš dabar galiojančių PVM lengvatų tikslus, kurie buvo užsibrėžti, veikiausiai pasiekia tik kelios, tai –  5 proc. PVM neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir kompensuojamiems vaistams. Pirmu atveju, tai prekės asmenims, kuriems reikalinga parama, ir šios prekės nėra vartojamos kitų asmenų grupių. Antras atvejis mažiau vienareikšmiškas, nes vaistų vartotojų elgsena ne visada racionali ir ne visiems jiems objektyviai reikia paramos. Be to, čia veikia farmacijos verslo ir gydytojų interesai, todėl kompensuojamų vaistų sąrašas niekada nebūna tobulai teisingas. Tačiau, galima teigti, kad daugiau kompensuojamų vaistų reikia senyviems ar dėl kitų priežasčių mažiau darbingiems, todėl mažiau pajamų gaunantiems žmonėms. Dėl šios priežasties lengvatos poveikis veikiau pasiekia deklaruotus tikslus nei priešingai.

Dar viena lengvata, skirta keleivių vežimui, įsigaliojusi nuo šių metų pradžios, teoriškai taip pat turėtų pasiekti tikslą, nes visuomeniniu transportu pasiturintys žmonės naudojasi retai. Tačiau ši lengvata turėtų prasmės, jei vežėjai būtų sumažinę kainas, deja, apie tai girdėti neteko.

Deja, tuo „pakenčiamų“ PVM lengvatų sąrašą būtų galima ir baigti, nes toliau – tik gražiau.

Lengvata periodinei spaudai skamba gražiai, tačiau šiais laikais yra alternatyvos: TV, internetas, radijas ir kiti informacijos šaltiniai. Todėl lengvata vienam iš informacijos šaltinių arba tik subsidijuoja to sektoriaus įmones ir nepasiekia vartotojų, arba, jeigu kainos tikrai sumažėja, iškreipia vartotojų elgseną skatindama labiau naudotis viena alternatyva, nei kitomis.

PVM lengvata šildymui jau ne kartą minėta, kaip labiausiai iškraipanti realybę. Kuo daugiau šildaisi, tai yra, kuo daugiau turi turto, tuo daugiau lengvatos gauni. Iš tiesų, šią lengvatą reikėtų arba apskritai naikinti ir keisti tiesiogine parama, arba sieti su daugiabučių renovacija ir naikinti lengvatą tiems, kurie nedalyvauja renovacijos procese.

Seime vėl įregistruotas siūlymas mažinti PVM viešbučių paslaugoms. Didžiąją viešbučių išlaidų dalį patiria verslo atstovai, kurių dauguma gali susigrąžinti PVM ir todėl jiems nėra skirtumo, koks tas PVM tarifas. Tuo tarpu turistai, norintys aplankyti kokią nors šalį ar vietovę, kažin ar renkasi ją pagal PVM tarifą. Taip, kaina turi įtakos, bet jei šalis arba vieta neįdomi, tai joks PVM tarifas nepadės, ir gal turės net priešingą efektą. Juk to paties Lietuvos pajūrio problema yra visai ne viešbučių kaina, o menka kokybė ir tai, kad be šaltos jūros ar alkoholio gėrimo ten nelabai yra ką daugiau veikti.

Straipsnio puslapiai:

- Kęstutis Lisauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas