R. Kuodis: daug ką reikia keisti iš esmės

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Žurnalas „Miškai“

2012-05-05 15:37

Dvidešimt nepriklausomybės metų – gana ilgas laiko tarpas, kad būtų galima apžvelgti, kiek toli per tuos metus mes nuėjome ir kurlink ėjome. Taip, daug kas jaučiasi apvilti, nesulaukę to puikaus gyvenimo, kokio tikėjosi žengdami į nepriklausomybę. Mūsų valstybės raida per tuos du dešimtmečius buvo gana prieštaringa.

Viena vertus, pavyko pasiekti didelių dalykų, kurie būtų neįmanomi esant Sovietų Sąjungoje: sukūrėme demokratinės valstybės pagrindus, įstojome į Europos Sąjungą ir NATO, esame sąlyginai laisvi, saugūs ir kt. Antra vertus, išėjimas iš Sovietų Sąjungos mums gana brangiai kainavo tiek ekonomine, tiek visuomenės savijautos prasme.

Pakeisti ekonominę sistemą buvo būtina, tačiau tai neįmanoma nepatiriant nuostolių. Labai didelė žmonių dalis nesuprato, kad buvo neišvengiamas tas ekonomikos nuosmukis, ta didelė infliacija, kuri įsisuko vien dėl to, jog sovietinėje sistemoje ji buvo dirbtinai stabdoma: žmonėms būdavo išmokama daugiau pinigų, negu kad jie sukurdavo produktų, ir žmonės tiesiog buvo priversti taupyti, nes nelabai buvo ką už tuos rublius įsigyti (prisimename tas ne kiekvienam gaunamas paskyras, talonus deficitinėms prekėms ir kt.). Suprantama, kad liberalizavus ekonomiką ta suspausta infliacijos spyruoklė turėjo šokti į viršų. Hiperinfliacija smarkiai nuvertino žmonių santaupas, kurios, beje, didele dalimi nebuvo uždirbtos. Kitas dalykas – anuomet mūsų ekonomika buvo gana smarkiai susieta su sovietinės karo mašinos poreikiais, ir jai dirbusios gamyklos nepriklausomybės aušroje turėjo išnykti arba greitai persiorientuoti ir imtis vartojimo prekių gamybos. Akivaizdu, kad ne visiems tai pavyko, ir nemažai industrijos gigantų, kurie gamino labai specifinius produktus, kaip kad detales rusiškiems tankams ar elektroninių prietaisų komponentus, žlugo. Sustojus daugeliui pagal centralizuotus sąjunginius planus užduotis vykdžiusių gamyklų, buvo prarasta daug darbo vietų, atsirado nedarbo problema.

Labai retai kas visuomenėje suprato, kad šie giluminiai procesai neišvengiami ir kad tai yra mokėjimas už beveik 50 metų buvimą sovietinėj sistemoj. Idealizmas išblėso, įsivyravo pragmatinės nuostatos. Nesuprasdami realijų žmonės labai greitai grąžino į valdžią buvusią nomenklatūrą, kuri eksploatavo tą ekonomikos nuosmukį savo siauriems politiniams tikslams – esą sąjūdininkai nesusitvarko su ekonomika, jie nėra ūkininkai, nesugeba valdyti valstybės. Grįžus į valdžią „buvusiesiems“, įsisiūbavo pusiau laukinė gerokai neskaidri privatizacija, kuri sukūrė pagrindus tiek nelygybei visuomenėje, tiek tolesniam moralinio klimato degradavimui šalyje, kai tapo akivaizdu, jog gyvenimas naujoje sistemoje nėra grindžiamas teisingumu, kaip tikėta Sąjūdžio ir pirmaisiais nepriklausomybės metais.

Pabrėžčiau būtent teisingumo jausmą – manau, tai svarbiausias dalykas, ko mums trūksta dabartinėje Lietuvoje. Ne tiek trūksta tų materialinių gėrybių – juk nemirštame iš bado, gyvename, kad ir ne taip turtingai, kaip Vakaruose, galime patenkinti būtiniausius poreikius. Labiausiai Lietuvą spaudžia teisingumo stoka – tos apgavystės, nebaudžiamumas, tas nepotizmas viešajame sektoriuje… Ir šito nepateisinsi jokiomis neišvengiamomis aplinkybėmis, tai mūsų pačių kaltės. Lietuvis jautrus, jis giliai išgyvena tą neteisingumą; kitur galbūt reaguojama protestais, revoliucijomis, o lietuvis galų gale spjauna ir išvažiuoja į Vakarus…

Straipsnio puslapiai:

Žurnalas „Miškai“

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas