R. Kuodis: pensijų skaičiuoklė neatspindi tiesos


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2013-03-14 16:17

 Naujoji pensijų skaičiuoklė ateities pensiją prognozuoja netiksliai, nes taikomos nerealios prielaidos, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

„Bet kokie svaisčiojimai apie ateitį visada remiasi kažkokiomis prielaidomis. Klausimas, ar jos parodo visas tokios reformos pasekmes?“ – klausė ekonomistas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kurios įrašą savo tinklaraštyje skelbia vedėjas Aurimas Perednis.

Jo nuomone, pensijų skaičiuoklė, leidžianti preliminariai nustatyti būsimos pensijos dydį, neįvertina, kokį poveikį turės valstybės skola, atsiradusi dėl pensijų reformos.

„Tokios reformos dirbtinai sukuria geros pensijos iliuziją, ignoruodamos labai svarbų dalyką, kad jų pasekmėje atsiranda valstybės skola, kuri anksčiau ar vėliau atiteks mums patiems. Mes turime pasakyti, kas reformą apmokės, jei turime skolą. Negalime pasakyti, kad tai padarys kažkoks mistinis biudžetas, nes kaip kėdė nedaro finansinių sprendimų, tai ir biudžetas to nedaro“, – aiškino R. Kuodis.

Anot jo, ekonominė analizė visada yra antropocentriška, kai analizės objektas yra žmogus ar jų grupė: „Jei politikai skaidriai pasakytų, kad reformą apmoka arba dabartiniai pensininkai, arba dabartiniai dirbantieji, arba ateities kartos, tai būtų ateities diskursas, kuriuo susišnekėtume. Dabar mėgstama visus galus sukišti į anonominį biudžetą.“

R. Kuodis atkreipia dėmesį, kad antros pakopos pensijų fonduose viena iš investicijų krypčių – akcijos.

„Nuo ko priklauso jų kainos? Nuo dabartinių ir laukiamų pelnų. Iš kur jie atsiranda? Kai įmonės didina našumą, efektyvumą ir daugiau uždirba. Ar bus XXI amžiuje tokių našumo proveržių, kokių buvo XX? Dauguma ekonomistų sutaria, kad žmonija jau išnaudojo lengviausius būdus padidinti našumą ir gerovę“, – teigė jis.

Be to, jo nuomone, skaičiuoklė neįvertina ir visuomenės senėjimo, nes senstanti visuomenė tampa mažiau naši, o tai atsiliepia įmonių finansiniams rezultatams.

„Ar galime tikėtis tokių grąžų kurios yra skaičuoklėje – tai labai optimistniai vertinimai, turint omeny faktą, kad senesni žmonės palaipsniui turės pereiti nuo akcijų į obligacijas. Dabar globali stagnacija bent jau išsivysčiusiame pasaulyje – akivaizdi. Obligacijų pajamingumas yra apie 0 proc., kai kuriais atvejais tampa neigiamas“, – pastebi ekonominstas.

Pensijų skaičiuoklėje daroma prielaida, kad pesimistiniame varianta pensijų fondų grąža sieks 5,5 proc., o optimistiniame – net 7,5 procento. Taip pat manoma, kad vidutinis metinis šalies darbo užmokestis augs 4 proc., infliacija sieks 2 procentai.

Naujoji pensijų skaičiuoklė startavo trečiadienį ir ji turėtų padėti žmonėms apsispręsti, kokiu būdu kaupti pensiją, nes nuo balandžio iki rugsėjo lietuviai turi pasirinkti pensijų kaupimo būdą: likti „Sodroje“, kaupti privačiuose pensijų fonduose į kuriuos pervedama „Sodros“ įmokos dalis bei į fondus savarankiškai mokėti papildomą įmoką ir taip gauti papildomą įmoką iš biudžeto.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas