R.Lazutka: žmonės skursta ne dėl tingėjimo (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Ana Vengrovskaja / Ekonomika.lt

2010-11-08 07:19

Žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje šiuo metu gyvena kas penktas žmogus. Apie tai, kokie tikrieji skurdo mastai Lietuvoje ir kaip šią problemą spręsti, "Ekonomoka.lt" kalbasi su profesoriumi Romu Lazutka.

Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20,6 proc. žmonių. Ką parodo šie skaičiai ir ar skurdas mūsų šalyje yra didelė problema?

Skurdas yra didelė problema, bet negalime remtis tik Statistikos departamento duomenimis – tai yra santykinis skurdas ir, jeigu bendras gyvenimo lygis kyla arba smunka, mes galime nepastebėti, kad dalis visuomenės pradeda gyventi gerokai blogiau arba atsilieka nuo šalies vidutinio gyvenimo lygio. Todėl reikalingi ir kiti rodikliai. Pavyzdžiui, nerpritekliaus, kuris parodo, kokia dalis gyventojų nepajėgia susimokėti už tam tikras svarbias paslaugas (tarkim, būsto šildymą), ar pirkti būtinas prekes (kokybišką maistą).

 Kitas, dažnai minimas rodiklis yra absoliutaus skurdo – kai žmogaus pajamos neleidžia įsigyti minimalius poreikius petenkinantį prekių ir paslaugų krepšelį. Lietuvoje absoliutaus skurdo lygis kol kas nėra nustatytas, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi valstybės remiamas pajamas (350 litų) ir valstybė pradeda remti tuos žmones, kurių pajamos mažesnės, kaip skurstančuosius. Galima sakyti, kad tai yra politikų pripažinta skurdo riba. Pagal santykinį skurdo rizikos lygį, skurstančiųjų apie 20 proc. buvo ir ekonomikos pakilimo ir krizės laikais. Tuo tarpu, jeigu mes žiūrėtume pagal absoliutaus skurdo ribą, tų gyventojų skaičius labai smarkiai yra išaugęs. Turime duomenis, kiek žmonių gauna socialinę pažalpą (2008 m. jų buvo 37,3 tūkst., šiemet – jau 141 tūkst. - aut. pastaba), bet anaiptol ne visi skurstantieji gauna pašalpą, nes jai gauti yra labai daug papildomų sąlygų.

Kada prasidėjo toks greitas skurstančiųjų skaičiaus augimas – ar tai yra tiesiogiai susiję su sunkmečiu?

Pagrindinė skurdo priežastis yra nedarbas. Dabar tarp pašalpų gavėjų labai smarkiai yra išaugęs vadinamųjų tipinių šeimų skaičius, kai yra du tėvai ir du vaikai, tai reiškia, kad tie žmonės arba vienas iš jų neturi darbo, kitaip jiems ta pašalpa nepriklausytų, net jeigu jie uždirba tik minimalias algas. Dar reikėtų pasakyti, kad ta valstybės remiamų pajamų riba, 350 litų, yra labai žema. Tiesa, ji gerovės (2007-2008) metais buvo kilstelėta, kriziniu laikotarpiu tas žmones gelbėja. Kita vertus, Europos Parlamentas rekomendavo, kad būtų įvestos minimalios pajamų garantijos iki skurdo rizikos ribos, kuri Lietuvoje sudaro 831 litą – galime įsivaizduoti, ką tuomet valdžia darytų, jeigu reikėtų gyventojus remti iki šios ribos.

Kaip Lietuva atrodo ES šalių kontekste?

Pagal absoliutaus skurdo, vartojimo galimybių kriterijų padėtis daug blogesnė, nes Lietuva ekonomiškai daug silpnesnė šalis. Pagal santykinį skurdą, Lietuva yra irgi tarp šalių, kuriose skurdas labiau paplitęs. Tačiau ypač svarbu valdžios požiūris į skurdo problemą. Šie metai Europoje yra paskelbti kovos su skurdu metais, bet kiek mes girdėjome apie skurdo metus? Kažkas iš nevyriausybininkų surengė dviračių žygį. Jei žiūrėtume į valstybės sprendimus – aišku, jie pateisina viską krize, bet tie sprendimai buvo tik skurdo didinimo ir pagalbos skurstantiems ribojimo linkme. Maksimalios nedarbo pašalpos sumažinimas, motinystės pašalpų mažinimas, pašalpų šeimai panaikinimas (išskyrus pačius skurdžiausius), pensijų mažinimas... Ko nors naujo, reaguojant į krizės pasekmes, į skurdo didėjimą dėl jos, kaip, pavyzdžiui, daugelis šalių pratęsė bedarbio pašalpos mokėjimo trukmę, pas mus įvesta nebuvo.

Straipsnio puslapiai:

- Ana Vengrovskaja

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas