R. Rudzkis: ilgalaikio ekonomikos augimo nebus (2)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Elta

2011-03-17 17:29

Finansų ministerijos piešiamas šių metų ekonomikos atsigavimo scenarijus yra pakankamai realus - 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas yra galimas, tačiau iš to nederėtų padaryti skubotų išvadų - toks spartus ekonomikos augimas mūsų nelaukia kelis metus iš eilės, to tikrai neturėtų būti, teigia prof. Rimantas Rudzkis.

"Taip, mes nukritom į žemą dugną, taip, mes nuo to dugno labai sparčiai atšoksim, ypač dėl pasikeitusios pasaulinės situacijos, tačiau ilgalaikių priemonių kol kas nenusimato. Ta pati emigracija, kuri kels atlyginimus, mažins įtampą ir skatins vartojimą, ta pati emigracija palaipsniui smukdo mūsų konkurencingumą. Kelių metų spartaus ekonomikos augimo neturėtų būti, kadangi šiuo metu tėra atstatomi neišnaudoti Lietuvos gamybiniai pajėgumai", - ketvirtadienį Eltai sakė finansų analitikas.

Ekonomisto aiškinimu, šie resursai jau artimiausiu metu turėtų pasiekti ribą, tad derėtų nukreipti dėmesį į technologinių įrengimų atnaujinimą, kuris turi galimybių didinti Lietuvos konkurencingumą, tačiau ir tai nėra pakankamai realu, kadangi vis labiau išryškėjantis specialistų trūkumas stabdo investicijų atėjimą į pramonę.

"Kam imti paskolas, investuoti į technologijas, kai aplinkui darbuotojų trūksta, o darbo jėga brangsta? Tai nėra patrauklu. Be užsienio kapitalo srautų tikėtis ilgalaikio eksporto augimo yra tikrai pernelyg optimistiška. (...) Ir šiais metais bus labai aukštas emigracijos lygis. Nors darbo vietų ir pradeda daugėti. Aišku, šitie dalykai glaudžiai siejasi su sparčiu eksporto atsigavimu, tačiau Lietuva yra ne išimtis. Tas pats vyksta Latvijoje ir Estijoje. Mes nesame saugumo salelė. Pasaulinė prekyba po nuosmukio suaktyvėjo. Baltijos šalims, kurios labai stipriai priklauso nuo prekių srautų, toks suaktyvėjimas kol kas yra labai palankus", - patikino R. Rudzkis.

Analitikas pastebėjo, jog Finansų ministerijos prognozės yra pakankamai įtikinamos, kadangi po didelio nuosmukio paprastai būna spartus augimas, todėl visiškai realu, kad ekonomika šiemet augs apie 6 proc., tačiau neatmetė galimybės, jog taip gali neatsitikti.

"Augti gali, jeigu darytumėm prielaidą, kad mūsų aplinkinės rinkos - Europos Sąjungos, Rusijos rinkos šiemet ir toliau sparčiai augs. Čia mes daugiausia eksportuojame, ir situacija čia yra labai gera. Manau, kad bus žymiai daugiau išduodama paskolų, negu kad buvo pernai ar užpernai, o tai yra pakankamai svarbus veiksnys ekonomikai augti. Geriau bus įsisavinamos ir Europos Sąjungos lėšos. Deja, tenka sutikti, kad ekonomika atsigauna, ir dėl to, kad šiemet bus didelė emigracija, o tai nulems nedarbo lygio nuosmukį. Tam tikrose specialistų profesinėse grupėse ims kilti atlyginimai, tad pasikeis ir kai kurių vartotojų elgesys. Drąsiau žmonės vartos, kai nereikės drebėti dėl savo darbo vietos", - prognozavo R. Rudzkis.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas