R. Schwartzas: godumas nuvedė per toli

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2010-11-22 15:44

Rygoje vykusiame socialinio verslumo forume Oksfordo universiteto dėstytojas, buvęs „PaineWebber“, „Lehman Brothers“ ir „BNP Paribas“ bankų analitikas Rodas Schwartzas „Ekonomika.lt“ teigė, kad ateities verslas remsis visiems naudingais tikslais.

Kas yra socialinė verslininkystė? Ar ji taps neatskiriama ateities verslo dalimi?

Verslumas kaip savybė – svarbiausia ateities verslo dalis. Socialinė verslininkystė – verslas, kuris siekia ne tik pelno, bet ir versliais būdais nori pagerinti socialinę aplinką. Šiandien tai ypač svarbu, nes Europoje turime tiek daug problemų, kurių mūsų vyriausybės tiesiogiai išspręsti negali, tad ši sritis ateityje neabejotinai augs ir plėsis.

Tačiau pagrindinis socialinio verslo tikslas vis tiek yra pelninga veikla?

Kiekvienas atvejis skirtingas. Vieniems rūpi pelnas, kitiems socialiniai dalykai – etiška veikla, aplinkosauga – konkrečių taisyklių nėra. Svarbiausia, kad tokiems verslininkams reikia mažiau resursų. Jei jūsų valstybėje Vyriausybė norėtų atlikti didelių pakeitimų ir imtųsi kontroliuotų pramonę, reikėtų milžiniškų išlaidų ir daugybės įstatymų. Aplinkosauga besirūpinantys socialiniai verslininkai pamažu tai gali padaryti patys ir daug pigiau. Įdomiausia, kad jie randa resursų ten, kur niekas jų net neieško.

Kokie tai resursai ir ką turi socialinė verslininkystė, ko neturi tradicinis verslas?

Socialiniai verslininkai turi daug konkurencinių pranašumų. Pavyzdžiui, didžioji dalis ekspertų dažnai šioje srityje dirba be jokio atlygio. Tarkime, jei Lietuvoje vadovauji dideliam bankui, juk negali nepasisamdyti ekspertų, už kuriuos nereikia mokėti. Socialinė įmonė dažnai tai gali padaryti. Aš pats vadovauju tokiai įmonei ir esu įdarbinęs 8 žmones. Didžioji jų dalis – labiausiai nusipelnę Britanijos finansų ekspertai, bet dirba neimdami atlygio, nes mes kartu siekiame socialinių tikslų. Taigi atsiranda pusiausvyra. Be to didžiosios kompanijos dažnai bendradarbiauja su socialiniais projektais, nes tai gerina jų pačių įvaizdį, todėl mums nereikia konkuruoti su tradicinėmis įmonėmis.

Bet juk dažnai teigiama, kad didžiųjų kompanijų socialinė atsakomybė tampa tik puikia rinkodaros priemone, ar tai nėra žalinga?

Ko gero, daugeliu atvejų tai – tiesa, bet, mano nuomone, nesvarbu, kodėl žmonės daro gerus darbus, svarbu, kad juos daro. Taigi jei kokia nors kompanija daro gerą visuomenei vien tam, kad gerai atrodytų, – šaunu. Jei žmonės užsiima labdara vien tam, kad pasirodytų prieš kitus, – taip pat gerai. Atvirai kalbant, man nesvarbu. Žinoma, yra daugybė kompanijų, kurios gerus tikslus kelia dėl reklamos tikslų.

Kokias socialinės verslininkystės galimybes įžvelgiate Baltijos regione?

Socialinės verslininkystės galimybės regione – daug didesnės nei, tarkime, labiau ekonomiškai išsivysčiusioje Vakarų Europoje. Sakau taip todėl, kad šio regiono posūkis nuo komunizmo link dabartinės santvarkos buvo sunkus ir santykinai nesėkmingas. Tai sudaro sąlygas dabar daryti bet ką, kad tik taptų geriau. Jei viskas eina gerai, kaip tarkime Švedijoje ar Danijoje, tuomet nėra tokios didelės socialinio verslo paklausos.

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas