R. Vaitkus: naują atominę jėgainę būtina statyti

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Rolandas Maskoliūnas / technologijos.lt

2011-09-09 09:53

Energetika besidomintiems skaitytojams siūlome Rolando Maskoliūno parengtą interviu su UAB „Visagino atominė elektrinė“ Išorinių reikalų direktoriumi dr. Rimantu Vaitkumi.

Kokios branduolinės energetikos perspektyvos pasaulyje po nelaimės Fukušimos atominėje jėgainėje?

Kaip žinia, energijos poreikis pasaulyje nuolat auga. Todėl branduolinė energetika užima labai svarbią dalį elektros gamyboje. Dauguma valstybių ketina ir toliau vystyti šią energetikos rūšį. Ypač nuoseklūs yra prancūzai, suomiai. Net ir po įvykių Fukušimoje pasaulis iš esmės patvirtino savo apsisprendimą toliau plėtoti branduolinę energetiką. Iš keturiolikos Europos valstybių, kuriose veikia atominės jėgainės, sudvejojo tik italai ir vokiečiai. Vokietijos atvejis gan unikalus, nes jie ne pirmą kartą svarsto šį klausimą ir nuolat, po tam tikro laiko, vis grįžta prie atominės energetikos. Tai, be abejo, priklauso nuo politinės konjunktūros. Šveicarai neseniai irgi paskelbė moratoriumą naujųjų reaktorių statybai. Tačiau visos kitos šalys nekeičia nuomonės. Tą patvirtino ir Europos Komisijos Energetikos direktorato direktorius Philipas Law.

O kaip elgsis japonai, kuriuos minėti įvykiai palietė labiausiai?

Dėl šių įvykių buvusi premjero Naoto Kano vyriausybė nurodė atlikti visų veikiančių atominių jėgainių patikrą ir apsispręsti, ar toliau plėtoti branduolinę energetiką. Naujasis šalies premjeras Yoshihiko Noda buvo N. Kano politikos oponentas. Jeigu atominės energetikos vystymas būtų stabdomas, alternatyvos lieka tos pačios, kaip ir visame pasaulyje – teks deginti anglį ir dujas. Japonai nemažai investuoja į atsinaujinančių energijos šaltinių, ypatingai saulės energetikos, plėtrą, bet tai tikrai negali patenkinti Japonijos pramonės energetinių poreikių.

Ar Lietuvai dabar yra palankesnės ekonominės ir politinės sąlygos statyti atominę jėgainę?

Nelaimė bet kurioje pramonės srityje (kaip, pavyzdžiui, katastrofiškas naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje) daugiau ar mažiau pažeidžia tą pramonės šaką. Todėl nenuostabu, jog imamasi įvairių priemonių, kad industrijos sauga būtų sustiprinta, nelaimių tikimybė kuo labiau sumažėtų. Tam padeda naujos mokslo žinios ir technologiniai sprendimai. Paprastai žmonės bijo to, ko nelabai supranta ar nežino. Todėl itin svarbu atvirai bendrauti su visuomene, supažindinti ją su branduolinės energetikos privalumais, taip pat ir su potencialia rizika.

Kita vertus, ne mažiau svarbus ir ekonominis aspektas. Mums, naujosios Visagino atominės elektrinės projekto vystymo bendrovei, labai svarbu žinoti ir prognozuoti, kokia bus elektros rinka po dešimties ir daugiau metų. Juk šis projektas ilgalaikis – vien atominės elektrinės eksploatacija tęsiasi 60 metų. Yra atliktos viso regiono rinkos įvertinimo studijos, jau šiame dešimtmetyje numatomas elektros energijos generacijos poreikio didėjimas. Šiuo metu iš Baltijos valstybių tiesiamos elektros jungtys į Skandinaviją, taip pat Lenkiją, siekiant elektros sistemą įjungti į kontinentinę Europą. Čia Vokietijos ekonomika yra pati didžiausia. Jeigu bus sustabdyta apie ketvirtis jų energijos gamybos pajėgumų, kuriuos sudaro atominės elektrinės, vokiečiai turės trūkstamą energiją importuoti. Labai svarbi yra ir elektros gamybos kaina, nuo jos daug kas priklauso. Kaip žinia, Vokietijoje ir Vakarų Europoje apskritai elektros gamybos kaina yra didesnė, nei Europos sąjungos šalyse – naujokėse. Taigi, VAE projektas išties turi racionalų pagrindą ir jo vystymui sąlygos yra palankios.

Straipsnio puslapiai:

- Rolandas Maskoliūnas

technologijos.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas