“Rail Baltica” gali stokoti keleivių

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2011-03-25 13:00

Vakar Rygoje įvyko konferencija „Transporto koridoriaus „Rail Baltica“ plėtra ir verslo galimybės“, kurią organizavo Mejerovico bendrija, pasisakanti už atvirą politiką ir aktyvų visuomenės dalyvavimą politiniuose procesuose, kart su Stokholmo ekonomikos mokykla.

Ideologinis projektas

Kaip teigiama Latvijos interneto portale telegraf.ru, geriausios Latvijos, Estijos ir Lietuvos administracinių ir valdžios struktūrų galvos stengėsi „integruoti“ užsitęsusį projektą į ekonominę ir techninę realybę, tačiau tai pavyko tik iš dalies. Pasikviesti ekspertai pripažįsta, kad geležinkelis, skirtas sujungti Baltijos valstybes su ES, taip ir liko ideologiniu projektu, į kurį investuojamos lėšos kažin kar kada atsipirks.

Projekto perspektyvas skeptiškai įvertino Helsinkio miesto administracijos atstovas Olli Keinanenas. „Suomijoje ganėtinai skeptiškai vertinamos galimybės, kad kelionės šiuo maršrutu turėtų šalies gyventojų paklausą,– kalbėjo ekspertas.– Keleivių vežimo geležinkeliu Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje analizė parodė, kad visose trijose Baltijos valstybėse pastaraisiais metais šia paslauga naudojamasi vis mažiau. Suomijoje keleivių vežimo geležinkeliu rodikliai pagerėjo, bet tik daugiausia žmonių, važiuojančių į darbą Helsinkyje ir namo, sąskaita.“

„Tai verčia manyti, jog vežimų „Rail Baltica“ maršrutu paklausa bus pakankama.. Šio projekto eigos kol kas negalima vadinti sėkminga“,– kalbėjo O.Keinanenas ir pridūrė, kad, nepaisant to, Helsinkis nusiteikęs visaip prisidėti prie šio projekto.

Ekonomiškai ribotas

Iš esmės tą patį, tik kitais žodžiais kalbėjo kompanijos „Aecom“, laimėjusios šio projekto techninio ekonominio pagrindimo konkursą, direktorius Arnis Kakulis. „Aecom“ atliktas tyrimas, Europos ir Baltijos valstybių mokesčių mokėtojams atsiėjęs 360 tūkst eurų (1,24 mln. litų), parodė, kad Baltijos valstybėse lėtai augant ekonomikai ir mažėjant gyventojų, ir didžiausi keleivių srautai čia yra nukrypę į Rytus, o ne į ES, ironizuoja telegraf.lv. A.Kakulio teigimu, Baltijos valstybėse potencialių keleivių yra per mažai, kad būtų įgyvendinami pelningi tarptautinio susisiekimo projektai. Tačiau jis pažymėjo, jog dar būtina ištirti, kiek keleivių gali persėsti į „Rail Baltica“ iš lėktuvų, autobusų ir asmeninių automobilių. Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui trukdo daug kliūčių, iš kurių svarbiausia – ekonominė, kadangi tai milijardus kainuosiantis projektas“,– pasakė A. Kakulis.

„Aecom“ numatė keturis maršrutų variantus, kuriais „Rail Baltica“ bėgiai galėtų sujungti Taliną su Lietuvos pasieniu su Lenkija patiriant mažiausiai nuostolių. Jų ilgis – nuo 78 iki 885 km. Ypač palankus ekonominiu ir techniniu atžvilgiu būtų 2010 m. visų trijų šalių jau patvirtintas maršrutas Talinas–Pernu–Ryga–Bauska–Panevėžys–Kaunas–Lietuvos pasienis. Galutinį pranešimą „Aecom“ ketina pateikti po 10 savaičių. O dabar konferencijoje taip pat kalbėjęs Latvijos užsienio reikalų ministras Girtas Valdis Kristovskis dar kartą patvirtino, kad Latvija projektu yra suinteresuota ir nusiteikusi jį įgyvendinti.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas