Reikėjo berniukams...

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Redakcijos skiltis / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-03-13 11:01

Latviai apie lietuvius ir lietuviai apie latvius žino daug. Nebūtinai lietuviai atsimena, kad latviai deklaravo nepriklausomybę 1990-ųjų gegužės 4-ąją, bet kad „pūkis“ latviškai yra slibinas, o į senąją mūsų sostinę skambesiu artimas žodis „traki“ reiškia pamišusius, bus girdėję ir iš to gardžiai pasijuokę. Savo ruožtu dalis latvių šventai įsitikinę, kad mes sveikindamiesi sakome „labas dienas“ ir panašiai.

Antai „airBaltic“ viceprezidentas yra vardu Janis Vanagas. Kaip pats sako, aviacijos versle jo pavardė labai tinka. Nors bendrovė pernai patyrė 77 mln. latų nuostolių – tai yra lygiai trečdalis avialinijų apyvartos, jie nukabinti nosies neketina, parengė optimistinį planą strateginiam investuotojui pritraukti ir tikisi skrydžio svaigaus.

Latviams neabejotinai atsivertų gilesnės padangės, jeigu jie savo aviacijos verslą plėtotų ne vieni, o drauge su lietuviais ir galbūt estais. Apie tam tikrą kompanijos pavadinimo „airBaltic“ pateisinimą būti visų trijų Baltijos šalių vežėju užsimena ir naujasis jos vadovas Martinas Gaussas, bet priduria, kad tai priklauso nuo politinio sutarimo.

Kai Lietuvoje bankrutavo ir buvo nacionalizuotas „Snoras“, Latvijos valdžia turėjo gelbėti nacionalines avialinijas ir jos tapo valstybine įmone. Savo ruožtu Lietuvos vyriausybė nesvarstė, ar pretenduoti į be nieko likusį 47,2 proc. „airBaltic“ akcijų paketą.

Bet gal buvo verta! Įsivaizduokite: latviai su lietuviais daugmaž lygiomis dalimis valdo „airBaltic“, o paskui įsigyja dar ir „Estonian Air“. Štai ir regioninis oro vežėjas – didesnis, solidus, tikrai baltiškas, patrauklesnis ir investuotojams.

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, kad verslui globalėjant, o latvių avialinijoms išgyvenant sunkius laikus idėja turėti stiprų regioninį veikėją dabar yra dar aktualesnė. Jis su estų ir latvių transporto ministrais šia tema buvo kalbėjęs jau anksčiau. „Lietuva tuo metu nebeturėjo savo nacionalinio vežėjo „flyLAL“, o „airBaltic“ jautėsi pačioje galybėje, tad į tokį mano pasiūlymą ministrų lygiu buvo gal šiek tiek atsainiai reaguota, – sako ministras. – Reikia sulaukti, kada Baltijos šalių kolegos bus apsisprendę.“

Kol kas ir latvių, ir estų vyriausybės apsisprendusios į nuostolingas nacionalines oro bendroves kišti mokesčių mokėtojų pinigus. „Tai užprogramuota, – mano E. Masiulis, – mat sunku veikti pavieniui nedidelėje rinkoje.“

Tokie tad mūsų kraštai. Net šalies viduje tik per vargą sutariame, tad kur čia susikalbėsi su artimiausiais kaimynais, kai vietoj patrauklios ir pelningos partnerystės viršų ima asmeninės ambicijos, pavydas, siauri interesai. Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo, Juozo Tumo ir kitų šviesuolių mūsų valstybės atkūrimo priešaušriu rimtai svarstyta idėja apie Lietuvos ir Latvijos federaciją dabar apskritai atrodo tiek realūs, kiek skrydžiai į žvaigždes.

Straipsnio puslapiai:

- Redakcijos skiltis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas