Renovaciją išjudins tik naujas patrauklus jos modelis


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Algirdas Butkevičius

2012-05-30 16:41

Vyriausybei pristatant veiklos ataskaitą, o Ministrui Pirmininkui arogantiškai giriantis suvaldyta krize ir pagerėjusiu gyvenimu, nuo jo neatsiliko ir Aplinkos ministras, su pasididžiavimu pareiškęs, kad Lietuva pernai renovavo „net“ 85 daugiabučius namus. Turint omenyje, kad iki 2020 metų jų planuota renovuoti daugiau nei 20 tūkst., tokia panegirika sukelia juoką pro ašaras.

Primenu, kad Lietuvoje yra beveik 39 tūkst. neefektyviai energiją vartojančių daugiabučių. Per konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpį renovuota tik apie 200 namų, o apie 750 daugiabučių renovuota tik iš dalies. Pagal naują LR Vyriausybės programą nuo 2009 – ųjų turėjo būti renovuota po 2500 namų kasmet. Tam 2009 m. buvo įsteigtas JESSICA fondas, tik „taupioji“ Vyriausybė, matyt, taupė ir šio fondo lėšas. Tuo tarpu daugiabučių gyventojai kentėjo nuo galvos skausmo, kaip apmokėti milžiniškas sąskaitas už šildymą. Praėjusią žiemą šildymo kaina buvo didžiausia per nepriklausomybės laikotarpį, ir darosi aišku, kad brangstant dujoms, tai – dar ne ledkalnio viršūnė.

Minėti skaičiai demonstruoja, koks reikalingas renovacijos projektas, kuris iki šiol taip ir nebuvo vykdomas. Vyriausybės nesistengė jo išjudinti, nepaisant to, jog šioje srityje galėjo būti sukurta ir daug naujų darbo vietų. Menkos pažangos priežastys dabar jau slypi ir kitur – žmonės nepasitiki renovacijos proceso skaidrumu ir rezultatais. Dalis gyventojų neturi ekonominės motyvacijos ir bijo prisiimti kreditinius įsipareigojimus.

Štai kodėl mūsų inicijuota darbo grupė, su kuria dirba žymūs energetikos ekspertai, jau rengia programą, kuria remiantis iš esmės galima būtų pakeisti situaciją. Siekiant sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, reikia žvelgti plačiai ir taikyti kompleksinius sprendimus, tokius kaip atsakingas sistemų eksploatavimas, šilumos izoliacijos didinimas, taupus išteklių vartojimas ir t.t. Galutinę sąskaitą už suteiktas paslaugas lemia ne tik tarifai, bet ir suvartojimas. Štai kodėl būtina šilumos ūkio pertvarka užtikrinanti jo efektyvumą bei ekonomiškumą. Būtina įgyvendinti efektyvias energiją taupančias priemones daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir užtikrinti šilumos apskaitą kiekviename būste: šildymui, cirkuliacijai bei karštam vandeniui ruošti. Akivaizdu, jog energetikos resursų naudojimo mažinimas yra viena aktualiausių Lietuvos nūdienos problemų ir tikslų, o pastatų modernizavimas bei šilumos ūkio pertvarka turi tapti kiekvieno iš mūsų prioritetu bei ekonominės ir socialinės atsakomybės dalimi.

Taigi renovaciją išjudinsime taikydami šalies gyventojams patrauklų modelį, valstybei (jos įgaliotai institucijai) perimant riziką, priežiūrą ir sukuriant tokią sistemą, kad būsto savininkams tiesiogiai nereikėtų prisiimti kreditinių įsipareigojimų.

- Algirdas Butkevičius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas