Renovuojamų daugiabučių gyventojai – nežinios įkaitai

(Puslapis 1 iš 4)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Lina Juškaitienė / Mūsų laikas

2011-12-13 15:30

Įkaitai. Tokiais galima laikyti visus pirmojo renovuojamo Jurbarko miesto daugiabučio gyventojus. Vieni gyventojai nori pasinaudoti jiems suteikta galimybe į valstybės paramą, tačiau tam priešinasi kiti bendrijos nariai.

Didžioji dalis šio renovuojamo namo bendrijos narių nenori imti kredito, dėl to ir kyla pykčiai

 Jie bijo „susisaistyti“ su bankais. Mat už socialiai remtinus asmenis atsakomybę turi prisiimti visa bendrija – bendrijos vardu reikia paimti kreditą. Neatsakytų klausimų tiek, kad susidariusią painiavą galėtų išspręsti, patarti tik savivaldybės administracijos specialistai, politikai, bet jie to nedaro.

Renovuojamame Dariaus ir Girėno g. 58 daugiabutyje – karo padėtis. Pykstasi bendrijos nariai. Vieni svaidosi tokiais žodžiais kaip „aferistai“, o kiti šiuos vadina pavyduoliais. Viskas dėl galimybės gauti valstybės paramą, į kurią pretenduoja socialiai remtini asmenys.

Visos renovacijos išlaidos kompensuojamos tiems renovuojamų daugiabučių gyventojams, kuriems priklauso kompensacija už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Dariaus ir Girėno g. 58 name tokių socialiai remtinų asmenų yra. Jie sužinojo apie tokią galimybę ir nusprendė ja pasinaudoti, tuo papiktindami likusius.

Reikalas tas, kad valstybė socialiai remtiniems asmenims renovacijos išlaidas kompensuos tik tokiu atveju, jei daugiabučio bendrija paims kreditą. Tam, kad kreditą paimtų, reikia daugiau nei pusės visų bendrijos narių pritarimo. Valstybė įsipareigojusi apmokėti ne tik visą pasiskolintą sumą, bet ir palūkanas. Priklausomai nuo buto dydžio, vienai Dariaus ir Girėno g. 58 daugiabučio šeimai ar asmeniui reikia mokėti nuo 4 iki 5 tūkst. Lt.

Piktumai kyla štai kur. Didžioji dalis minėto namo bendrijos narių nenori imti kredito. Dalis dėl to, kad bijo įsipareigojimų bankams, jais nepasitiki. Kiti mano, kad paramos prašantys kaimynai gali ir patys susimokėti. Kiti galvoja, kad pinigų, skirtų iš valstybės biudžeto, gali pritrūkti. Nepasitiki nei valstybe, nei savivaldybe. Bendrijų pirmininkai sako, kad jie neturi informacijos – apie atsiskaitymus niekas jų neinformavo. Jaučiasi palikti likimo valiai.

Apie tai, kad trūksta informacijos, kalba ir patys bendrijos nariai, socialiai remtini asmenys.

Renovacijos išlaidų kompensavimas – Tarybos sprendime

Galimybė į valstybės paramą – ne iš piršto laužta. Galimybę renovacijos išlaidas kompensuoti Valstybės lėšomis patvirtino savivaldybės Taryba spalio pabaigoje vykusiame Tarybos posėdyje. Sprendime nurodyta, kam priklauso kompensacija, kur kreiptis ir kokias pažymas kam pristatyti. Tačiau atsakymo, ką daryti tiems socialiai remtiniems žmonėms, jei dauguma bendrijos narių nenori imti kredito – nėra. Kaip ir nėra savivaldybės administracijoje specialisto, kuris žinotų – ar socialiai remtinas asmuo dar gali pretenduoti į valstybės paramą, jei jis jau pervedė pinigus į bendrijos sąskaitą. Tokių asmenų Dariaus ir Girėno g. 58 name – trečdalis.

Straipsnio puslapiai:

- Lina Juškaitienė

Mūsų laikas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas