Rinkimai Graikijoje suteikė optimizmo (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2012-06-19 13:40

 Finansų rinkos po sekmadienį vykusių rinkimų Graikijoje lengviau atsikvepia. Graikijos parlamento rinkimuose partija „Naujoji demokratija“, remianti finansines pagalbos sutartis iš tarptautinių institucijų, surinko 29,5 proc. ir, užsitikrinusi 50 papildomų mandatų, tapo didžiausia partija šalies parlamente. Paaiškėjus rinkimų rezultatams, EUR/USD kursas iškart šoktelėjo aukštyn, nors rinkos dalyviai ir toliau akylai stebi, kaip bus formuojama Graikijos vyriausybė. Šalies išstojimo iš euro zonos tikimybė trumpuoju laikotarpiu stipriai sumažėjo, tačiau ši rizika lyg Damoklo kardas vis dar išlieka.

Rinkimų pabaiga visai nereiškia, kad pasibaigė fundamentalios Graikijos ekonomikos problemos. Šalies ekonomika ir toliau yra krečiama krizės, todėl yra nemaža tikimybė, kad politikai spaus tarptautinę bendruomenę palengvinti šaliai fiskalinės konsolidacijos naštą. Taigi, kol Graikijos ekonomika nepradės atsigauti, išstojimo iš euro zonos rizika išliks. Kita vertus, nors didelių pokyčių jau pasiektuose susitarimuose tikėtis ir neverta, tačiau dėl didesnio nei prognozuota ekonomikos nuosmukio tam tikrų nuolaidų šiai šaliai gali būti suteikta. Tai iš esmės atitiktų ir vis garsiau ES skambančią nuomonę, kad šalia konsolidacijos turėtų būti įgyvendinama ir ekonomikų atsigavimo paramos politika.

Panašu, jog suformuoti naująją Graikijos vyriausybę prireiks 2-3 dienų. Koalicijos partneriais, tikėtina, taps „Pasok“ bei „Dimar“, kurie iš viso užims parlamente 178 vietas iš 300. Kita galimybė – formuoti vyriausybę tik su „Pasok“, tokiu atveju koalicijai parlamente būtų užtikrina 161 vieta. Tačiau, pasak „Danske“ banko analitikų, panašu, jog „Pasok“ koalicijos partneriu norėtų matyti ir kairiosios pakraipos partiją „Dimar“. Tikėtina, jog per šias dienas dar išgirsime nemažai naujienų, kol bus suformuota naujoji Graikijos vyriausybė.

Išstojimo tikimybė sumažėjo

Kai Graikijos vyriausybė bus suformuota, prasidės derybos su Europos centriniu banku (ECB), ES vadovais bei Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos programos. Prognozuojame, kad šios derybos gali užsitęsti apie 4-6 savaites, ir, panašu, jog Graikijai gali būti duota daugiau laiko savo fiskalinei konsolidacijai (deficito mažinimo planams) pasiekti.

Kartu su „Naujosios demokratijos“ partija Graikija išsilaikys euro zonoje. Be to, tikėtina, jog Graikijai pavyks su ECB, TVF bei ES vadovais rasti kompromisą, kuris leis šaliai ir toliau gauti finansinę paramą. Akivaizdu, kad Graikijos išstojimas iš euro zonos per brangiai kainuotų abiems pusėms, todėl jos visomis pastangomis sieks kompromiso.

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas