Robinhudui Lietuvoje reikėtų rankioti „vokelius“ (4)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Žygimantas Mauricas / Ekonomika.lt

2014-01-24 13:31

Atimti pinigus iš turtingųjų ir padalinti juos vargšams – toks paprastas sprendimas, atrodytų, gali išspręsti visas Lietuvos ekonomines problemas. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Šervudo girių herojaus metodą vadina populistiniu ir sako, kad greiti ir neapgalvoti sprendimai Lietuvos žmonių laimingesnių nepadarys.

Didesnė pajamų lygybė – laimingesnė visuomenė

Europos sąjungos šalių duomenų analizė patvirtina, kad ryšys tarp laimės ir nelygybės egzistuoja: kuo mažesnė pajamų nelygybė, tuo aukštesnę vietą šalis užima pagal Jungtinių Tautų laimės indeksą. Lietuvos gyventojai yra vieni iš nelaimingiausių visoje ES – laimingesni jaučiamės tik už latvius, portugalus, rumunus, bulgarus ir vengrus. Visose šiose šalyse, išskyrus Vengriją, pajamų nelygybė taip pat yra didesnė negu Lietuvoje.

Kaip atsitinka, kad pajamų lygybė suteikia daugiau pasitenkinimo savo gyvenimu visiems žmonėms? Papildoma šimtinė litų neturtingam gyventojui suteikia santykinai daugiau džiaugsmo negu turtingam. Pavyzdžiui, jei minimalias pajamas gaunantis žmogus turi 100 litų, o turtingas – 1000 litų, tai „atėmus“ šimtinę iš turtingojo ir davus neturtingam, pastarojo pajamos, o kartu ir džiaugsmas, padidės 2 kartus, o neturtingojo – sumažės vos 10 procentų.

Šiuolaikinis Robinhudas – viešasis sektorius

Modernioje visuomenėje Robino Hudo vaidmenį skuba prisiimti viešasis sektorius, teigdamas, kad didesnis lėšų perskirstymas per biudžetą padės mažinti gyventojų turtinę nelygybę. Mėgstama baksnoti pirštu į statistiką ir priminti, kad Lietuva pagal valstybės išlaidų ir BVP santykį yra priešpaskutinėje vietoje ES, tad padidinus mokesčius (pirmiausia, žinoma, taikomasi į „turtinguosius“) ir juos išdalinus neturtingiesiems, pajamų nelygybė sumažės.

Pavyzdžiu dažnai pateikiamos Skandinavijos šalys, kurios turi didelius mokesčius ir mažą pajamų nelygybę. Ryškiausias pavyzdys yra Danija, daugiausiai pajamų per biudžetą perskirstanti valstybė Europos sąjungoje (t.y., turinti didžiausius mokesčius), kurios gyventojai pagal Jungtinių Tautų duomenis yra laimingiausi pasaulyje.

Tačiau Europos sąjungos šalių duomenų analizė rodo, kad įsitikinimas, jog didesnės valstybės išlaidos padeda sumažinti pajamų nelygybę, tėra mitas. Viena vertus, Graikija, Italija ir Prancūzija taip pat aktyviai naudoja „atimk iš turtingųjų ir padalink vargšams“ principą, tačiau tai nemažina pajamų nelygybės ir nepadaro šių šalių piliečių laimingesnių. Kita vertus, Šveicarija per biudžetą perskirsto mažesnę dalį pajamų negu Lietuva, tačiau šiojo šalyje pajamų nelygybė yra gerokai mažesnė negu Lietuvoje, o pagal Laimės indeksą šveicarai nenusileidžia danams. Taigi kur čia „šuo pakastas“?

Straipsnio puslapiai:

- Žygimantas Mauricas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas