Rokas Grajauskas: įmonių pelnai priartėjo prie rekordinių aukštumų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas

2016-03-15 12:44

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais.

Lėmė keturios priežastys

Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys. Pirma, ryškus, beveik pusę milijardo eurų siekiantis, energetikos sektoriaus pelno prieaugis po neigiamų 2014 m. Tuomet pelno susitraukimą lėmė valstybinių energetikos gigantų „Lesto“ ir „Litgrid“ turto perkainojimas. Antra, ryškų teigiamą pelno pokytį fiksavo didžiausia Lietuvos įmonė „Orlen Lietuva“. Po keletą metų iš eilės fiksuotų nuostolių, dėl žemesnė naftos kainos bei išaugusios perdirbimo maržos tarptautinėje rinkoje, įmonė uždirbo 261 mln. eurų ikimokestinio pelno. Trečia, itin gerus rezultatus praėjusiais metais rodė Lietuvos gamybos sektorius. Neskaičiuojant naftos ir tabako produktų, iš viso gamybos įmonių pelnas augo 142 mln. eurų ir buvo net 20 proc. didesnis nei 2014 m. Ketvirta, aktyvesni Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai kovojant su pelno slėpimu taip pat galėjo prisidėti prie bent dalinio pelno ištraukimo iš šešėlio.

Ne visi nuo Rusijos nukentėjo vienodai

Didžiausių sunkumų praėjusiais metais patyrė du nuo Rusijos itin priklausę sektoriai – tai žemės ūkio sektorius ir maisto, ypač pieno produktų, perdirbėjai. Tiesa, pastariesiems situaciją gerino smarkiai kritusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Dėl šios priežasties visas žemės ūkio sektorius praėjusiais metais patyrė nuostolį, tuo tarpu maisto perdirbėjai sugebėjo išlaikyti teigiamą pelną, nors ir 13 proc. mažesnį nei užpernai.

Nuo Rusijos smarkiai priklausiusiam transporto sektoriui pavyko beveik visiškai išvengti pelno susitraukimo. Vos 1 proc. mažesnį ikimokestinį pelną 2015 m. lėmė ženkliai sumažėjusios kuro sąnaudos bei sėkmingos sektoriaus įmonių pastangos plėsti savo paslaugas Vakarų Europos rinkoje.

Problemų kels augančios darbo sąnaudos

Vis tik artimiausiu metu Lietuvos įmonėms vis daugiau rūpesčių kels nekontroliuojamas darbo sąnaudų augimas. Jau visai netrukus atsidursime tokioje pat situacijoje kaip Estija, kur atlyginimai yra maždaug 1,5 karto didesni nei Lietuvoje, o jų augimo tempas ir toliau išlieka spartesnis nei Lietuvoje. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Estijos įmonių pelnai pastaraisiais metais auga labai vangiai, o po praėjusių metų nuosmukio beveik grįžo į 2012 m. lygį. Mažėjantys pelnai savo ruožtu lemia ir ženklų investicijų susitraukimą, o tai ilguoju laikotarpiu gali neigiamai atsiliepti ir visos šalies ekonomikos potencialui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas