Rusijos projektai Arktyje, arba šaltojo karo grėsmė

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Stanislovas Stasiulis / Geopolitika

2011-06-25 06:01

Tirpstantys Arkties ledynai ne tik kelia daug klausimų dėl klimato kaitos ar ekologijos problemų, bet ir atveria naujų kelių energetiniams resursams išgauti. JAV geologų atliktų tyrimų duomenimis, Arkties ledynai slepia 90 mlrd. barelių (apie 14 mlrd. tonų) naftos ir 1669 trilijonus kubinių pėdų (apie 47 trilijonus kubinių metrų) dujų.[1] Todėl neverta stebėtis, kad šis regionas užima vis svarbesnę politinės dienotvarkės vietą tarp šalių, turinčių bendrą sieną su Arktimi, t. y. Kanada, JAV, Rusija, Danija/Grenlandija, Norvegija. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors visos šios valstybės laikosi 1982 m. priimtos JT Jūrų teisės konvencijos, vis dėlto kiekviena jų siekia praplėsti savo kontinentinio šelfo ribas ir taip įgauti papildomą svorį regione. Dėl šios priežasties kai kurie politikos apžvalgininkai ir prognozuoja didėsiančią įtampą tarp Arkties penketuko šalių, galinčią peraugti net į karinius konfliktus ar naująjį šaltąjį karą.

Kita vertus, pesimistų nuostabai, kai kurie įsisenėję ginčai tarp atskirų Arkties penketo šalių buvo išspręsti kaip tik pastaraisiais metais. Reikėtų atkreipti dėmesį į Rusijos ir Norvegijos praėjusiais metais išspręstą teritorinį ginčą dėl jūrinės sienos Barenco jūroje, trukusį keturis dešimtmečius. Nors Rusija neslepia ekspansinės politikos Arkties atžvilgiu ir siekia tapti pagrindine šiame regione esančių resursų eksploatuotoja, vis dėlto šiuo metu turimi finansiniai ir techniniai pajėgumai nėra pakankami, kad būtų pradėti reikiami darbai. Todėl sutartį su Norvegija ir teritorinio ginčo pabaigą galima būtų laikyti Maskvos siekiu surasti naujų sąjungininkų, kurie savo investicijomis ir technologine pažanga galėtų prisidėti prie bendrų projektų.

Kad Rusija savo jėgomis nepajėgi pradėti darbų Arktyje ir siekia pritraukti užsienio investuotojus, rodo ir pastarojo meto įvykiai. Šių metų pradžioje Rusijos naftos milžinė „Rosneft“ ir „British Petroleum“ (BP) paskelbė apie 16 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimą, apimsiantį bendrus darbus Karos jūroje. Dar glaudesnį abipusį bendradarbiavimą turėjo sustiprinti ir apsikeitimas akcijų paketais (BP turėjo gauti 9,5 proc. „Rosneft“ akcijų, o šioji – 5 proc. BP akcijų), bendros gręžinių eksploatavimo kompanijos įsteigimas, Arkties technologijų centro sukūrimas. Atrodytų, šis sandoris turėjo patenkinti abi puses: Rusija būtų gavusi investicijų Arkties išteklių eksploatavimo projektams pradėti, o BP su šiuo projektu tikėjosi pataisyti savo reputaciją, kuri buvo gerokai pašlijusi po katastrofos Meksikos įlankoje praėjusiais metais. Be to, šis sandoris BP kompanijai būtų atvėręs kelius prie Rusijos energetinių išteklių.

Vis dėlto apie šį susitarimą jau galima kalbėti būtuoju laiku. Nors būta didelių lūkesčių ir vilčių, sietų su dviejų naftos milžinių bendradarbiavimu, šis projektas žlugo, nes jam pasipriešino BP partnerė Rusijoje – kompanija TNK-BP. Pusę TNK-BP akcijų valdantis konsorciumas AAR („Alfa Group, Access Industries, and Renova“) teisme užblokavo tolesnį BP ir „Rosneft“ bendradarbiavimą, tvirtindamas, kad tik jis turįs teisę atstovauti BP interesams Rusijoje. Anot dienraščių „Financial Times“ ir „The Wall Street Journal“, susidariusią padėtį buvo bandoma gelbėti siūlant išpirkti AAR priklausančią TNK-BP akcijų dalį už 32 mlrd. JAV dolerių arba parduodant BP turimą kompanijos dalį naujajam partneriui „Rosneft“. Tačiau konsorciumas AAR atsisakė parduoti turimų akcijų paketą, o Rusijos vicepremjeras ir tuo metu „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininko pareigas ėjęs Igoris Sečinas prakalbo apie galimus naujus partnerius Arkties išteklių eksploatavimo projektuose. Kad pasitraukia iš projekto, šį mėnesį patvirtino ir BP vadovas Robertas W. Dudley‘s, teigdamas, jog nauji kompanijos projektai bus plėtojami už Rusijos ribų su partneriais Australijoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Azerbaidžane. Kita vertus, pasak jo, nepaisydama nemalonios situacijos, kuri susidarė po skandalo su AAR, kompanija neketina parduoti turimų TNK-BP akcijų ir toliau bendradarbiaus su buvusiais partneriais Rusijoje.

Straipsnio puslapiai:

- Stanislovas Stasiulis

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas