Rūta Vainienė. Lėšų ekonomija be vaistų sąrašo karpymo

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Rūta Vainienė

2017-06-07 17:45

Valstiečių ribojimų ir kitų a la reformų buldozeris negailestingai rieda per Lietuvą. Jau prasieita per alkoholio prekybą ir reklamą. Vaistų kainų mažinimo tikslais pakeistas kompensuojamųjų vaistų sąrašas kai kuriuos vaistus atpigins, bet kone du šimtus vartotojams įprastų vaistų – labai stipriai pabrangins. Jau paskelbtas ir mokesčių pertvarkymo planas – kai kurie siūlymai kelia siaubą viduriniajai klasei. Kas bus kitas taikinys valstiečių medžioklės plotuose?

Tradiciškai valdžios nusitaiko į tam tikras sritis, kuriose įžvelgia problemą. Ar ta problema tikra ar tariama, ar siūlomos priemonės padės ją spręsti, gilinamasi mažiausiai. Ekonominė politika – lyg koks eksperimentų laukas. Pabandysim apriboti – kainą, antkainį, prieinamumą, reklamą, o tada pažiūrėsim, ar veikia. O vis tik vertėtų - jei ne patiems gilesnes analizes atlikti, tai išsamiau pasidomėti, kokie tyrimai yra atliekami bent jau Europos Sąjungoje. Ir kokias ekonominės politikos priemones verta rinktis.

Lietuvoje daug sričių yra apaugusios mitologija, sveikatos sritis – viena jų. Kai valstiečiai ribojo alkoholio prieinamumą, jie teigė, kad dėl didelio šio produkto suvartojimo pirmaujame pagal širdies ir kraujagyslių ligas. Medikai sako - medikai žino. Tačiau Europos Sąjungoje yra atlikta ir kitokių studijų, būtent - finansinių, kuriose pateikta kaštų ir naudos analizė parodo, kokias sumas be jokių ribojimų ir draudimų galima sutaupyti sveikatos priežiūros srityje.

Štai konsultacijų bendrovė Frost&Sullivan visai nesenai atliko tris studijas, kuriose yra vertinamas maisto papildų vartojimas ir jo įtaka sveikatos priežiūros išlaidoms. Maisto papildai, kaip žinia, yra ta sritis, kuri dažnai nepatinka politikams. Tai jiems vaidenasi, kad papildų vartojama per daug, tai – kad nėra jokių mokslu pagrįstų įrodymų apie jų teikiamą naudą sveikatai. Tokių studijų ir įrodymų tikrai yra, ir būtent dėl to buvo pasistūmėta dar vienu žingsneliu toliau. Jei jau kai kurie papildai padeda sveikatai, kokie iš to tikėtini finansiniai sutaupymai?

Dvi studijos turėtų būti itin aktualios Lietuvai, nes ten analizuojama lėšų ekonomija būtent širdies ir kraujagyslių ligų gydymo srityje. Tik keli skaičiai iš studijos. Jei ES gyventojai vartotų tinkamą Omega 3 kiekį, tai ES mastu būtų galima sutaupyti 12.9 milijardus eurų per metus. Kadangi papildai irgi kainuoja, tai grynasis ekonominis efektas siektų 7.3 milijardus eurų. Arba 188 eurus vienam žmogui. Arba išleidus 1 eurą, būtų gautas 2,29 eurų efektas. Studija pateikia skaičius ir kiekvienai šaliai atskirai. Ji rodo, kad Lietuvoje būtų galima išvengti kone 6 tūkstančių gydymo atvejų bei sutaupyti daugiau nei dešimt milijonų eurų kasmet. Panašiai tokią sumą sveikatos biudžetas sutaupys, iš kompensuojamų vaistų sąrašo išmetus 169 vaistus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas