Rūta Vainienė. Mokesčiai – tikri, garantijos – miražas!


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2017-01-19 16:21

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą.

Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos. Tik socialinio draudimo įmokos įvairioms pajamoms yra skaičiuojamos skirtingai. Pirmas rimtas žingsnis suvienodinant Sodros įmokas buvo žengtas prieš aštuonerius metus. Tada naktinė mokesčių reforma išprovokavo mitingą ir riaušes prie Seimo. Dalis priimtų sprendimų buvo atšaukti, o valdžia apsirūpino vandens patrankomis. Naujoji naktinė reforma praėjo tyliai, taip atverdama kelius maksimaliam visų pajamų apmokestinimui.

Kuo ydinga ši visuotinio „įsodrinimo“ kryptis? Pirma, ji bloga jau vien dėl to, kad judama link mokesčių naštos, kuri yra tiesiog grobuoniška – 55 procentai. Individualios veiklos atveju, kai nustatyti reikalavimai sumokėti mokesčius nuo minimalios algos, ši našta gali būti ir didesnė. Kalbant apie mokesčius, jų ydingumas auga geometrine progresija, augant mokesčių dydžiui.

Taigi, jau pradėtas, ir nuosekliai tęsiamas individualia veikla užsiimančių asmenų įsodrinimas šiems asmenims nustato tik įmokas, tačiau toli gražu neužtikrina garantijų. Mat visas Sodros garantijų ir išmokų mechanizmas įsijungia tik tada, kai įmokos mokamos reguliariai, ir kai jos yra tam tikro dydžio. Pavyzdžiui, kad mokėdamas ligos draudimo įmokas asmuo įgytų teisę gauti ligos pašalpą, jis turi mokėti įmokas kas mėnesį, bent tris mėnesius iš eilės. Jo įmoka turi būti ne mažesnė nei nuo minimalios algos, nepaisant, ar jis gavo tiek pajamų, ar apskritai negavo nieko. Jei padaroma bent mėnesio pertrauka - ir vėl pasaka nuo pradžių. Kad asmuo gautų Sodros senatvės pensiją, jis turi būti sukaupęs 30 metų socialinio draudimo stažą. Vieneri metai asmenims su individualia veikla pagal pažymą užskaitomi tik tada, jei jis gauna ne mažiau nei trijų minimalių algų dydžio pajamas per mėnesį, ir taip – kiekvieną mėnesį. (kai pasirinktas 30 proc. sąnaudų minusavimas). Pagal darbo santykius pakanka vienos MMA, o štai individualioje veikloje tam tikrais atvejais jų reikia daugiau nei trijų. Kai Sodra atsiunčia informacinį pranešimą apie naują įmokų mokėjimo tvarką, ji neišvardija visų sąlygų, kurios turi būti išpildytos, kad pradėtų galioti socialinės garantijos. Gali būti, kad žmogus tik išėjęs į pensiją sužinos, kad visas įmokas mokėjo veltui.

Tas sąlygas išpildyti individualiai besiverčiantiems asmenims sudėtinga, nes jų pajamos yra pirma, nereguliarios, antra, nevienodo dydžio. Sodra šį faktą ignoruoja, ir tokiu būdu visa sistema veikia tik viena kryptimi: sumokamos įmokos, o socialinės garantijos lieka tik ore pakibę pažadai. Kalbantys apie vienodą visų pajamų apmokestinimą ignoruoja faktą, kad individualia veikla užsiimantiems asmenims pernelyg dažnai susidaro ši Sodros įmokų ir garantijų asimetrija.

O žmonės tai žino. Jie nebėjo prie Seimo, vandens patrankų neprireikė. Bet žmonės vis dar turi kojas, ir jomis balsuoja emigruodami – nuo per didelės mokesčių naštos ir nuo iliuzinių socialinių garantijų miražų.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas