Rūta Vainienė: vardan ko pinigai už dyka?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Ekonomistė Rūta Vainienė

2016-03-16 10:09

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos. Nuo 2000 metų vidurio iki 2008 metų rudenio Europos centrinis bankas apskritai nefiksavo bazinių palūkanų. Palūkanų normos buvo kintamos, jos svyravo tarp 4 ir 2 procentų. Per krizę 2008 metais buvo sugrįžta prie bazinių palūkanų fiksavimo, 2008 metų spalį jos buvo nustatytos 3,75 procento, ir nuo tada tik mažintos, mažintos ir mažintos. Ir štai, voila, komunizmas – pinigai už dyka!

Pinigais už dyką Europos centrinis bankas siekia stimuliuoti infliaciją, mat šioji niekaip nepasiekia pageidaujamos 2 procentų normos. Kodėl Europos centrinis bankas nori, kad euro zonoje būtų 2, o ne pavyzdžiui, pusantro ar 3 procentų infliacija, arba kad infliacijos visai nebūtų, dorai niekas jums neatsakys. Sklando gandai, kad nustatant infliacijos tikslą, argumentai nebuvo itin moksliški. Vienas procentas – „labai mažai“ (mes gi žinome, kaip valstybei patinka infliacija, nes jos dėka lengviau renka mokesčius). Trys procentai - gal kiek ir daugoka. Štai taip ir radosi tie „stebuklingi“ 2 procentai, kurie neva tai yra naudingiausi ekonomikai. Beje, skirtingos šalys ir anksčiau, ir dabar nustatinėjo įvairias infliacijos normas, kurias nori pasiekti gamindamos pinigus, ir tai tik byloja, kad „sveikas“ infliacijos dydis yra iš palubinsko trauktas.

Jau ir pats Europos centrinis bankas nervinasi dėl infliacijos rodiklio. Jis skaičiuoja bazinę infliaciją, kurioje yra eliminuojamos labiausiai kintančios, dabar krentančios energijos kainos. Jau sukūrė ir super-bazinės infliacijos rodiklį, kuris sulaukė ironijos, kad nuo šiol ECB orientuosis tik į kilimų, siurblių ir puodelio kavos kainas. Nežinia, kiek dar veidrodžių reikės pakeisti, kad įsitikintų, kad esmė tai ne jame.

Europos centrinis bankas nemokamai duoda pinigų komerciniams bankams, kad šie juos pigiau skolintų įmonėms, o šios plėtotų verslus ir taip užsikurtų ekonomikos variklis. Pastaraisiais metais mažos, nuliui artimos, bazinės palūkanos nebesuveikė taip, kaip anksčiau. Todėl Europos centrinis bankas pats perka vyriausybių obligacijas, kad tik papildomi pinigai greičiau patektų į ekonomiką. Tą pačią istorinę kovo 10 dieną Europos centrinis bankas padidino sumas pinigų, kurie skiriami šiam tikslui ir nuo šiol jau skolins ne tik komerciniams bankams, vyriausybėms, bet ir aukštus reitingus turinčioms bendrovėms. Jau nebe 60, o 80 milijardų eurų kas mėnesį pateks į euro zoną. Verta paminėti, kad ši suma maždaug lygi Lietuvos dviejų metų BVP. Dar verta paminėti, kad euro istorijoje tai daroma pirmą kartą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas