Rytų partnerystės politika

(Puslapis 1 iš 4)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ž. M. Vaicekauskaitė / Geopolitika

2012-02-20 09:45

 Rytų partnerystės politika – partnerystė?

2009 m. Čekijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų Carlo Bildto ir Radoslawo Sikorskio iniciatyva oficialiai pradėta Rytų partnerystės programa turėjo tapti Europos Sąjungos santykių su rytinėmis kaimynėmis gaires formuojančiu veiksniu ir prisidėti prie sveikos ES kaimyninės erdvės sukūrimo. Bendroje deklaracijoje dėl Rytų partnerystės programos pabrėžiama, kad narystė remiasi „abipusiais interesais bei įsipareigojimais, kurie grindžiami tarptautinės teisės principais ir fundamentaliomis vertybėmis“. 2010 m. prasidėję neramumai Baltarusijoje, neseni politiniai įvykiai Ukrainoje ir po jų sekęs ES nesusikalbėjimas su rytinėmis kaimynėmis ne tik atskleidė nevieningą Europos Sąjungos poziciją Rytų partnerystės politikos atžvilgiu, bet ir parodė skirtingą partnerystės sąvokos suvokimą abiejose pusėse.

Daugiausia kritikos sulaukiantis objektas - nepakankamas ES potencialas, kuris leistų užtikrinti lygiaverčius mainus tarp abiejų pusių, demokratijos neveiksnumas garantuojant esmines teises bei laisves ir keliamas europeizacijos galimumo už Europos ribų klausimas. Pabrėžiama Rytų partnerystės politikos europeizacijos sąnaudų ir naudos neužtikrintumo problema, kritikuojamas daugiau integracijos – mažiau narystės principas ir priemonės partnerystei užtikrinti. Nesusikalbėjimas tarp Vakarų ir Rytų partnerių kelia esminį klausimą, ar Rytų partnerystės politiką iš tikro galime vadinti partneryste tikrąja to žodžio prasme.

Rytų partnerystė iš Vakarų perspektyvos

Kiekviena ES plėtra keičia ne tik Bendrijos narių skaičių, bet ir jų santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Tai, kas vyksta Rytų Europos bei Pietų Kaukazo regione, neabejotinai turi įtakos visai ES, o ypač periferinėms jos valstybėms. Todėl efektyvi ir optimali partnerystė yra vienas svarbiausių stabilios ir saugios Bendrijos aplinkos formavimo elementų. Rytų partnerystės programa turėjo ne tik sustiprinti Europos kaimynystės politiką, bet ir nubrėžti aiškesnes Europos Sąjungos santykių su Rytų kaimynėmis ir Pietų Kaukazo valstybėmis gaires.

Svarbiausias Rytų partnerystės politikos tikslas – užmegzti dialogą su ES rytinėmis kaimynėmis Baltarusija, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija bei Moldova ir padėti pagrindą bendradarbiavimui prekybos, migracijos, energetikos ir politikos srityse. Kaip teigiama Bendrojoje Prahos Rytų partnerystės susitikimo deklaracijoje, ES ir valstybių partnerių bendradarbiavimas bus grindžiamas „teisiniais principais, įsipareigojimais fundamentalioms vertybėms – žmogaus teisėms ir laisvėms, taip pat rinkos ekonomikos ir tvaraus valstybės valdymo principams“. Tokia partnerystės politika siekiama paspartinti suinteresuotų kaimyninių valstybių politinę ir ekonominę integraciją į europines struktūras ir sukurti stabilią ir saugią erdvę Europos Sąjungai funkcionuoti.

Viena svarbiausių paskatų plėtoti Rytų partnerystės politiką tebėra siekis išlaikyti ES dominavimą kaimyniniame Rytų Europos regione. Politinis, ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas ilgainiui reikštų, kad šešios Rytų partnerystės politikos dalyvės taps europinių rinkų ir struktūrų dalimi. Ukrainai ir Gruzijai pasukus link Vakarų, Europai ateityje būtų lengviau kontroliuoti energetinių išteklių kelius ir mažinti kitų veikėjų dominavimą. O Rusijos interesas Rytų Europos ir Pietų Kaukazo regione ir toliau lieka gana aiškus – išlaikyti savo ekonominę, energetinę ir politinę įtaką. 2010 m. pradėjus funkcionuoti trišalei Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos prekybos sąjungai, kuri 2012 m. turėtų peraugti į bendrą ekonominę erdvę, o 2015 m. transformuotis į Eurazijos Sąjungą, Europos Sąjungai iškyla strateginė dilema – kaip neprarasti įtakos dalyje Rytų Europos, išlaikyti gerus strateginius santykius su Rusija ir kartu mažinti jos galimą ekonominį, politinį ir energetinį dominavimą.

Straipsnio puslapiai:

- Ž. M. Vaicekauskaitė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas