Rytų partnerystės politika

(Puslapis 2 iš 4)

Ž. M. Vaicekauskaitė / Geopolitika

2012-02-20 09:45

Per dvejus Rytų partnerystės iniciatyvos veikimo metus ES pavyko pagilinti integracijos saitus su Gruzija, Ukraina ir Moldova – valstybėmis, kurių narystės perspektyva neatmetama. Santykiai su autoritariniu Baltarusijos režimu ir toliau lieka neaiškūs. ES pasmerkė Baltarusijos politinio elito, vadovaujamo prezidento Aleksandro Lukašenkos, veiksmus varžant pilietines bei politines piliečių teises ir pritaikė ekonomines sankcijas. Tačiau tai nei esminio perversmo santykiuose su ES, nei demokratizacijos proceso nepaskatino.

Vakarų partnerystė iš Rytų perspektyvos

ES kaimyninės Rytų valstybės Vakarų partnerystę dažnai suvokia kaip narystės Europos Sąjungoje perspektyvą. ES taikomo more for more principo – daugiau reformų reiškia daugiau integracijos ir finansavimo – nepakanka. Didesnė Rytų partnerystės politikoje dalyvaujančių valstybių integracija į europinę dimensiją yra suvokiama kaip visavertės narystės sąlyga. Tiek Ukraina, tiek Moldova, tiek Gruzija ne tik norėtų partnerystę matyti kaip prekybos ar vizų liberalizavimą, mobilumo didinimą ar ekonominės naudos gavimą, bet ir siekia tapti visavertėmis ES narėmis. Baltarusija, priešingai nei minėtos valstybės, oficialiai nesiekia glaudesnio bendradarbiavimo su ES, o Armėnijai ir Azerbaidžanui Rytų partnerystės programa visų pirma siejasi su ekonominiais aspektais, nors demokratinių vertybių sklaida taip pat nėra atmetama.

Ukraina reikalavimą gauti realios narystės ES pažadą deklaruoja aiškiausiai iš visų Rytų partnerystės politikoje dalyvaujančių valstybių. Ukraina, palyginti su kitomis ES rytinėmis partnerėmis, yra labiausiai į europinę dimensiją integruota ir demokratiškiausia valstybė. Nors vizų liberalizavimo ir laisvosios prekybos sutartys su Ukraina dar nėra iki galo baigtos, vien ekonominė nauda nėra pakankamas pagrindas Ukrainai skatinti didesnę integraciją į europines struktūras. Ukraina nori aiškesnių įsipareigojimų ir ateities perspektyvų. Asociacijos susitarimo užbaigimas reikštų, kad Ukraina tampa pirmąja Rytų partnerystės politikos dalyve, įsteigusia politinius susitarimus ir pradėjusia ekonominę integraciją į ES, tačiau tai neužtikrintų teisės tapti visaverte Sąjungos nare.

Moldovai Vakarų partnerystė, be minėtų teigiamų ekonominių aspektų, visų pirma yra naudinga saugumo ir stabilumo prasme. Padniestrės konfliktas kilo 1991 m.: Padniestrė de facto atsiskyrė nuo Moldovos ir paskelbė nepriklausomybę. Padėties šiame regione stabilizavimas yra vienas pagrindinių Moldovos integracijos į Europą interesų.

Gruzijos siekis tapti integralia ES dalimi sustiprėjo po 2008 m. neramumų Kaukazo regione. Rusijos parama Pietų Osetijai ir de facto jos nepriklausomybės paskelbimas dar labiau komplikavo Rusijos ir Gruzijos dialogą. ES, vaidinusi tam tikrą tarpininkės vaidmenį 2008 m. konflikte, yra suvokiama kaip stabilumo garantas ir galimo konflikto išeitis.

Straipsnio puslapiai:

- Ž. M. Vaicekauskaitė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas