Rytų partnerystės politika

(Puslapis 3 iš 4)

Ž. M. Vaicekauskaitė / Geopolitika

2012-02-20 09:45

Apie Baltarusijos požiūrį į Vakarų partnerystę būtų neadekvatu kalbėti tik vienaskaita. Baltarusijoje vyrauja dvi radikalios ir viena kitai prieštaraujančios nuostatos. Valdantysis elitas ES vaidmenį suvokia daugiau kaip grėsmę savo dominavimui valstybės viduje, o visuomenė europietiškų idėjų sklaidą laiko vieninteliu Baltarusijos langu į Europą. Po 2010 m. prezidento rinkimų šalyje kilę neramumai ir valdžios kurtumas ES valstybių perspėjimams bei taikomų ekonominių sankcijų neefektyvumas rodo, kad Baltarusija nėra suinteresuota nei derybomis su ES, nei jos siūlomais mainais. O diduma visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų Vakarų partnerystę mato kaip pilietinės ir politinės laisvės alternatyvą.

Armėnijos dalyvavimas Rytų partnerystės programoje yra dar vienas ES būdas plėsti europinę dimensiją už Bendrijos ribų. Armėnija yra suinteresuota vizų režimo, prekybos liberalizavimo ir finansinės paramos klausimais. Pilietinė visuomenė tikisi, kad dalyvavimas Rytų partnerystės programoje sustiprins valstybėje demokratines nuostatas. Įtempti kaimyniniai santykiai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho ir nesutarimai su Turkija dėl sienų yra laikomi vienais svarbiausių probleminių aspektų, kuriuos, tikimasi, padės normalizuoti didesnis bendradarbiavimas su ES ir aktyvus jos vaidmuo.

Azerbaidžano suinteresuotumas glaudesniu bendradarbiavimu su ES yra grindžiamas ekonomine nauda, gyvenimo lygio kilimu ir Europos energetikos rinka. Kaip teigiama oficialiojoje Azerbaidžano pozicijoje, narystė ES nėra valstybės tikslas, o štai visuomenės nuostatos atspindi teigiamą požiūrį į europeizacijos procesus, ypač liberalesnį asmenų mobilumą. Saugumo ir stabilumo požiūriu Azerbaidžanas taip pat akcentuoja aktyvų ir tarptautine teise grįstą ES vaidmenį sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą ir išsaugant Azerbaidžano valstybės integralumą.

Dvi partnerystės pusės

2011 m. Varšuvoje vykęs antrasis Rytų partnerystės susitikimas ir jo atgarsiai dar kartą priminė partnerystės politikos problemas. Dažnai kritikuojamas Rytų partnerystės politikos neveiksnumas yra siejamas su ES nesugebėjimu užtikrinti efektyvaus tarpusavio bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia problema slypi ne bendradarbiavimo procese, o partnerystės proceso suvokime.

Anksčiau pateiktas ES ir Rytų partnerystės politikoje dalyvaujančių valstybių požiūris į partnerystę atskleidžia tam tikrą asimetriją tarp to, kaip šią iniciatyvą traktuoja ES, ir to, ko iš jos tikisi Rytų valstybės. ES partnerystę grindžia ekonominiais ir politiniais susitarimais, kurie suteikia kaimyninėms valstybėms galimybę labiau integruotis į europines rinkas, institucines struktūras ir socialinę kultūrinę aplinką. Tokia integracija yra siekiama sukurti tvarius partnerystės santykius bei stabilią ir saugią ES kaimyninę aplinką. Sėkmingas Rytų partnerystės politikos įgyvendinimas reikštų, kad ilgainiui Ukraina, Moldova, Azerbaidžanas, Baltarusija, Armėnija, Gruzija taptų Vakarų pasaulio dalimi ekonomine, politine ir kultūrine prasme.

Straipsnio puslapiai:

- Ž. M. Vaicekauskaitė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas