S. Jakeliūnas: kur dingo 70 milijardų?

(Puslapis 2 iš 4)

Darius Pocevičius / Ekonomika.lt

2010-12-21 10:18

Įstoję į Europos Sąjunga (ES), mes iki šiol gavome apie 25 mlrd. litų paramos iš ES, apie 30 mlrd. litų bankų kreditų iš Skandinavijos ir apie 15 mlrd. litų perlaidų iš mūsų emigrantų. Juos sudėjus išeina, kad gavome apie 70 mlrd. litų injekcijų. Tačiau gavę tiek pinigų, mes juos paprasčiausiai iššvaistėme. Vartojimas ir statybų apimtys nusmuko į 2003-2004 m. lygį, nukrito perkamoji galia, todėl galima sakyti, jog įstoję į ES, ekonominiu požiūriu mes nė kiek nepažengėme į priekį.

Kurgi dingo tie 70 milijardų?

Pinigai buvo išleisti vartojimui ir statyboms. Buvo statomi prekybos centrai, pinigus skolinosi prekybos įmonės, iš skolintų pinigų gyventojai pirko baldus, automobilius ir visas kitas prekes. Tačiau ta 70 mlrd. injekcija nesukūrė ekonomikos židinių, iš kurių vėliau būtų gaunamos nuolatinės pajamos. Tokie židiniai būtų įmonės, sėkmingai eksportuojančios lietuviškas prekes, paslaugas ir technologijas. Aišku, eksportuojančių įmonių, kurias pavadinčiau ekonomikos varikliu, yra, tačiau iš 70 mlrd. joms atiteko vos keli milijardai, o visi kiti pinigai buvo suvartoti.

Taip buvo sukurta iliuzija, kad viskas gerai – pinigų yra, gyvenimo lygis kyla, tačiau kai jų smarkiai sumažėjo, mes pasijutome sėdintys prie tos pačios suskilusios geldos, prie kurios sėdėjome stodami į ES.

Be to, padėtis pasidarė dar blogesnė, nes mes dabar turime žymiai daugiau skolų. Privatus sektorius – žmonės ir įmonės – šiandien yra įsiskolinęs apie 60 mlrd. litų, tuo tarpu stojant į ES šis sektorius buvo skolingas tik 15 mlrd. O valdžios skola per tą laiką išaugo nuo 15 mlrd. iki 35 mlrd. Kitaip sakant, mūsų skolos našta padidėjo daugiau kaip 60 milijardų litų, nuo kurių reikia mokėti palūkanas. Tai sekina mūsų ekonomiką, valstybės biudžetą ir mažina perkamąją galią.

Šiandieninės krizės priežastys klostėsi 7-8-erius metus, laikinas spurtas išsikvėpė, o dauguma žmonių ir politikų dabartinį laikotarpį suvokia kaip krizę.

Kapitalizmo istorija žino ne vieną krizę. Kuri krizė didesnė – 1929-1933 m. Didžioji depresija ar šiandieninė?

Dabartinė krizė, ko gero, yra žymiai gilesnė negu Didžioji depresija, tačiau jos poveikis žmonėms kur kas mažesnis. Didžiosios depresijos laikais katastrofiškai nuvertėjo turtas, prasidėjo netgi badas, tačiau šiandien mes viso to nejaučiame. Taip yra dėl to, kad krizės židiniai laikinai gesinami pinigais. Pasaulyje buvo įjungta pinigų spausdinimo mašina ir įvairiais kanalais – per bankus ir per vyriausybių skolos augimą – imta pumpuoti milžiniškus pinigus, kurių apimtys neturi precedento.

Ypatingai remiami bankai. Centrinių bankų palūkanos JAV, ES ir Japonijoje praktiškai yra nulinės, finansų sistemai suteikiama didžiulė nemokama parama. Žodžiu, nemąstoma apie ilgalaikes pasekmės, o visomis priemonėmis stengiamasi palaikyti bankų sistemą ir ekonomikos vegetaciją. Tik vegetaciją, nes patvaraus ekonomikos augimo išsivyčiusiose valstybėse šiandien sunku tikėtis.

Straipsnio puslapiai:

- Darius Pocevičius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas