S. Jakeliūnas: kur dingo 70 milijardų?

(Puslapis 3 iš 4)

Darius Pocevičius / Ekonomika.lt

2010-12-21 10:18

Kaip pakeisti šiandienius bankus, kurių neatsakinga veikla sukelia tiek daug problemų? Štai futbolo veteranas Ericas Cantona pasiūlė radikalų sprendimą – paragino žmones nueiti į bankus ir atsiimti savo indėlius...

Na, tokiam žingsniui tikrai nepritariu. Pasaulio valstybės finansų sistemai šiandien skolingos keliasdešimt trilijonų dolerių. Masiškai atsiėmus indėlius ir paralyžiavus finansų sistemą, žlugtų valstybės, prasidėtų masinis nedarbas ir chaosas.

Reformuoti bankų sistemą iš principo yra įmanoma. Reiktų pamažu „gesinti“ senąją sistemą ir lygiagrečiai kurti alternatyvią sistemą, kuri veiktų visai kitais principais. Tačiau bijau, kad naujoji sistema bus nekonkurencinga. Dabartinė bankų sistema veikia iš tikro ydingais principais, tačiau šie principai jai leido kurti itin daug naujų rizikingų produktų ir gausiai kredituoti ekonomiką. Stabili sistema negalėtų to daryti tokiais didžiuliais mastais, tad ekonomikos plėtra daugelyje valstybių smarkiai sulėtėtų. Taigi egzistuoja rimta bankų sistemos ir ekonomikos priklausomybės nuo jos problema, ją išspręsti bus didžiulis iššūkis.

Kaip Lietuvos valstybė galėtų neutralizuoti neigiamą globalios finansų sistemos poveikį?

Visų pirma mes turime suvokti, kad ta finansų sistema yra ydinga ir pavojinga, o tada jau imtis veiksmų – riboti jos įtaką. Pavyzdžiui, mano mėgiamas ekonomistas, Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubinis siūlo riboti kapitalo judėjimą, kas anksčiau buvo suvokiamas kaip besąlyginė vertybė. Globalių problemų mes neišspręsime, tačiau savas, vietines – galime. Valstybė turėtų reglamentuoti ir stabilizuoti kapitalo srautus. Juk tie milijardai, kurie kelis metus plūdo į Lietuvą iš Skandinavijos, iš esmės buvo spekuliaciniai pinigai. Jie buvo naudingi ir valdžiai, ir verslui, tačiau grįždami atgal jie paliko mums krizę. Todėl būtų tikslinga riboti jų atėjimą juos apmokestinus ir apribojus bankų paskolas, gaunamas „iš išorės“.

Bet taip bus skatinamas vietinis, sakyčiau, tautinis kapitalas. Kuo gi jis geresnis?

Ne, kapitalas neturi tautybės. Kapitalas neturi net ir sąžinės. Reikia suvokti, kaip jis veikia, ir jį prižiūrėti. To, pavyzdžiui, nedarė Lietuvos bankas. Jis sekė tik komercinių bankų kapitalo pakankamumo rodiklius, o visa kita leido be jokių apribojimų. Tada bankai ėmė veiki savo nuožiūra – skolino iki 100 proc. įkeisto turto vertės ir lengvai teikdavo paskolas, jei šeimos nariui likdavo pragyventi po 600-700 litų per mėnesį. Abu šiuos skolinimo parametrus, žiūrint iš stabilaus ir harmoningo ekonomikos augimo perspektyvos, turėjo nustatyti Lietuvos bankas. Pavyzdžiui, leisti skolinti iki 70 proc. įkeisto turto vertės ir iki 1000 litų padidinti „likutines“ pajamas šeimos nariui. Tai tik du pavydžiai, kaip buvo galima valdyti ir tramdyti bankų sistemą.

Straipsnio puslapiai:

- Darius Pocevičius

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas