Seniau bankrutavusius statydavo prie gėdos stulpo, šiandien – dar ir padėkos


Fotodienos nuotr.

Žinių radijas

2013-11-06 14:12

Lietuvoje tarp verslininkų vis labiau populiarėja vadinamasis felikso sindromas, kuomet nepavykus verslui, likviduojami visi įsipareigojimai įmonėje, o nauja veikla pradedama su nauju juridiniu vienetu. Bankroto paskelbimas senovėje buvo laikomas gėdingu, o šiandien kai kuriais atvejais – netgi skatintinu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas laidoje „Atviras pokalbis“ pasakojo, kad ankčiau Italijoje bankrutavusį ir nemokų asmenį lygindavo su vagimi.

„Jam uždėdavo antkaklį ir statydavo prie gėdos stulpo. Bankrotas buvo asocijuojamas su gėda. Pats Napoleonas palygino nemokų vadovą su kapitonu, palikusį laivą, o nemokumo faktas buvo laikomas tiesiog nusikaltimu“, - dėstė A. Gutauskas.

Šių dienų realijos tokios, kad nusikalstamas bankrotas priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, o tokie nusikaltimai padaro didžiulę žalą valstybės ekonominei ir finansinei, taip pat – politinei ir socialinei sistemai. Tačiau, pašnekovo nuomone, yra ne tik neigiamų atsiliepimų apie bankrotą versle. Pasak A. Gutausko, yra manančių, kad neva bankrotas skatina konkurenciją, padeda ūkiui apsivalyti nuo neefektyvių, neperspektyvių įmonių.

Europos Sąjungoje tyčiniai bankrotai sudaro 4-6 proc. visų bankrutuojančių įmonių. Lietuvoje nusikalstamas bankrotas nėra paplitęs, 2012 m. registruotas tik 31 atvejis.

„Na, iš tikrųjų, ko gero bankrutuoti nėra naudingas pats procesas. Apskirtai teismų praktika šios nusikalstamos veikos būtent baudžiamojo teisinio vertinimo atžvilgiu yra skurdi. Iš tikrųjų formuojant, ypač tokiose ekonominio-finansinio pobūdžio bylose, yra svarbu atrasti tą ribą, kuri aiškiai parodytų, koks elgesys įstatymo leidžiamas, o koks baudžiamas. Pats bankrotas kaip procesas, verslo rezultatas, juk gali atsirasti tiek dėl verslo rizikos, tiek dėl sąmoningos asmens veiklos“, - laidoje teigė A. Gutauskas.

Dažniausiai bankrotas įmonėje skelbiamas dėl valdymo nesėkmės, vadovo kompetencijos trūkumo, klaidingo rinkos vertinimo, kapitalo trūkumo. Dideli mokesčiai – taip pat svarbus veiksnys.

Vilniaus apygardos prokuratūros padalinio prokuroras Vytautas Kukaitis pritarė A. Gutauskui ir pridūrė, kad įmonių vadovai retai kada siekia veiklos pradžioje tyčinio bankroto.

„Bankrotas – įmonės nemokumo būseną. Juk iš pradžių siekiama pelno, niekas iš pradžių nesiekia vykdyti nusikalstamos veiklos“, - sakė V. Kukaitis.

Advokatas Vaidotas Puklevičius laidoje teigė, kad kartais gerai, kai patys įmonių vadovai supranta verslo nesėkmę ir siekia nutraukti vykdomą veiklą. Tokiais atvejais yra paliekama galimybė bankrutuoti arba restruktūrizuotis. Pašnekovo nuomone, situacija yra toleruotina tol, kol nesiekiama pakenkti kreditoriams.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas