Šiltnamio sąlygas šiltnamiams?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Kaetana Leontjeva / LLRI blog'as

2012-04-04 11:56

Pastarosiomis dienomis buvo daug diskutuojama apie Žemės ūkio ministerijos parengtą projektą, numatantį lietuviškas daržoves skelbti viešuoju interesu. Deja, šis projektas – ne balandžio 1-osios pokštas, nors jį skaitant ne kartą tenka nusišypsoti. Pagrindinė projekto idėja ta, kad paskelbus lietuviškas daržoves viešuoju interesu šiltnamiams būtų nustatyti „specialūs” elektros energijos, šiluminės energijos ir gamtinių dujų tarifai. Šis projektas yra ydingas ne tik dėl vertybinių priežasčių – vienas ūkio sektorius neturėtų būti subsidijuojamas likusiųjų sąskaita, bet ir dėl to, kad jis yra stebėtinai nekonkretus. Kaip neskaidrios teisėkūros pavyzdys šis projektas yra itin dėkingas, todėl ir siūlau jį atidžiau panagrinėti.

Pateikę siūlymą nustatyti „specialius” energijos tarifus šiltnamiams, čia pat projekto autoriai pastebi, kad “yra žinoma, jog ES Komisija energetinių išteklių nustatytiems laikiniems specialiems tarifams pritartų, tiktai jeigu jie būtų taikomi visam žemės ūkio sektoriui, o ne atskirai žemės ūkio šakai”. Nors projekte taip ir nepaaiškinta, kokio gi dydžio būtų “specialūs” tarifai, teigiama, kad “nustačius energetinių išteklių specialius tarifus visam žemės ūkio sektoriui, preliminariai paskaičiavus kitiems elektros energijos vartotojams tarifas padidėtų apie 2 proc., gamtinių dujų – iki 5 proc. ir šiluminės energijos – iki 1 proc.”

Kaip teigiama projekte, jo tikslas – “stengtis išlaikyti esamas darbo vietas bei užtikrinti pakankamus kiekius vidaus vartojimo poreikiams tenkinti ištisus metus šalyje išaugintomis daržovėmis ir tuo pačiu gerinti šalies gyventojų sveikatą”. Taigi į tikslą pateko trys iki skausmo pažįstami burtažodžiai: stengtis, užtikrinti ir gerinti. Kaip pamatuoti tikslo pasiekimą, taip ir neaišku, nes “stengtis” galima visada, o “užtikrinti” ir “gerinti” taip pat abstrakčios sąvokos, kurioms matuoti projekto autoriai nepateikė nei vieno kriterijaus.

Projekte rašoma apie daržovių naudą žmogaus organizmui, tačiau jeigu projekto tikslas yra gerinti gyventojų sveikatą, kodėl reikia vartoti būtent lietuviškas daržoves? Jeigu gyventojai jau dabar gali įsigyti pigesnių importuojamų daržovių, ar tikrai reikia subsidijuoti vietinių daržovių gamintojus?

Ką būtent norima paskelbti viešuoju interesu – daržovių vartojimą ar nuostolingų žemės ūkio šakų subsidijavimą? Teigiama, kad nutraukus valstybės paramą, veikla tapo nuostolinga, o esant nuostolingai gamybai bankai atsisako investicinių projektų kreditavimo. Negi valstybė nuo šiol turėtų remti visus neatsiperkančius projektus, kuriuos atsisako kredituoti bankai, ir skelbti tai viešuoju interesu?

Projekto autoriai taip ir neatskleidžia, kokių konkrečių priemonių būtų imamasi projekto tikslui pasiekti – minimi “specialūs” elektros energijos, šiluminės energijos ir gamtinių dujų tarifai, bet taip ir nepasakomas konkretus tarifo dydis. Kyla klausimas, kokie “specialūs” tarifai buvo naudojami atliekant preliminarius skaičiavimus, parodančius kaip energija brangtų visiems kitiems vartotojams. O gal skaičiavimai dėl energijos brangimo buvo padaryti paviršutiniškai, o realiai pradėjus taikyti “specialius” tarifus žemės ūkiui, energijos kaina visiems vartotojams brangtų daug labiau nei “preliminariai paskaičiuota”?

Straipsnio puslapiai:

- Kaetana Leontjeva

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas