Sirija – tarsi šachmatų lenta

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Antanas Terleckas / Geopolitika

2012-06-19 09:48

 2010 m. gruodžio 17 d. Tunise gatvės prekeivis M. Bouazizi, protestuodamas prieš turtinę nelygybę ir korupciją, bandė susideginti. Jau kitą dieną Tunise prasidėjo masiniai protestai prieš valdžią – judėjimas, greitai pakrikštytas Arabų pavasario vardu. Neilgai trukus neramumai išplito ir į gretimas Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybes – Egiptą, Libiją, Maroką, Jemeną, Alžyrą, Kuveitą. Vienose valstybėse, pavyzdžiui, Maroke, šie protestai netrukus pasibaigė, nes karalius Mohamedas VI greitai pakluso opozicijos reikalavimams ir apribojo savo valdžią, taip parodydamas, kad yra linkęs eiti demokratijos keliu. Kitur autoritariniai režimai paskelbė tokius protestus teroristine veikla ir atsisakė siekti bet kokio dialogo su opozicija, to rezultatas – tūkstančių žmonių kraujo praliejimas. Pastaruoju metu pasaulio dėmesį vis labiau prikausto įvykiai Sirijoje, kur protestai tęsiasi dar nuo 2011 m. sausio.

Opozicijos tikslai Sirijoje aiškūs nuo pat pradžių – panaikinti nuo 1963 m. galiojantį įstatymą, kuris draudžia bet kokių opozicinių partijų egzistavimą, ir priversti atsistatydinti prezidentą Basharą al Assadą su visu savo ministrų kabinetu. B. al Assado tikslai taip pat aiškūs – bet kokia kaina išsaugoti savo valdžią.

Jungtinių Tautų, tarptautinės organizacijos, kurios pagrindinis tikslas – išsaugoti taiką pasaulyje, generalinis sekretorius Ban Ki Moonas atvirai remia kiekvieną judėjimą, nukreiptą prieš autoritarinę valdžią Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose. Dalis JT valstybių siekia karinės intervencijos į Siriją, nes mano, kad tai vienintelis būdas stabilizuoti padėtį šalyje: JT ir Arabų Lygos stebėtojų įvedimas, ekonominės sankcijos, bandymai susitarti dėl abipusio ugnies nutraukimo nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų. Vis dėlto tokiam JT narių planui pagalius į ratus kiša Rusija, vetuojanti kiekvieną rezoliuciją dėl karinės intervencijos į Siriją. Oficialūs rusų motyvai, kuriuos prieš porą dienų Saugumo Tarybos posėdyje vėl pakartojo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, skamba maždaug taip: įvedus karius į Siriją, valstybė taptų mūšio lauku ir tai pareikalautų milžiniškų aukų, be to, konflikte dalyvauti galėtų ir radikalios islamistinės grupuotės. Be to, paties B. al Assado režimo rusai neva neremia, tiesiog mano, kad karinės intervencijos sukelia kur kas daugiau problemų, nei jų išsprendžia.

Žvelgiant iš šono – viskas aišku: vyksta ideologinė kova, šachmatų partija. Sirija ir likęs pasaulis pasidalinęs į dvi puses – baltas figūras (opoziciją ir ją remiančias valstybes) ir juodas figūras (B. al Assado režimą ir jo rėmėjus). Juk reikia kovoti už taiką ir demokratiją, o demokratija rusams niekada nebuvo per daug prie širdies. Vis dėlto situaciją paanalizavus detaliau paaiškėja, kad čia vyksta kur kas daugiau nei ideologinė dvikova.

Straipsnio puslapiai:

- Antanas Terleckas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas